Pirmą kartą į festivalį „Vidur vandenų“ savaitgalį pakvietė Baltijos aplinkos forumo darbuotojai, kartu su partneriais – Nemuno deltos regioninio parko darbuotojais įgyvendinantys globaliai nykstančio paukštelio – meldinės nedrinukės ir kitų pievinių paukščių išsaugojimo projektą.
Gamtos šventėje Šilutėje ir Nemuno deltoje laukė smagus savaitgalis su šeima ir draugais. Dalyviams buvo siūlomi nauji potyriai gamtoje, pažintis su retąja meldine nendrinuke bei kitais krašto paukščiais, linksmi užsiėmimai amatų kiemeliuose, o saulei leidžiantis – romantiškas sparnuočių čiulbėjimo klausymas.
Linkėjo sėkmės
Oficialioji festivalio dalis prasidėjo Šilutės senojo turgaus aikštėje. Atvykę dalyviai buvo supažindinti su renginio programa ir paraginti registruotis į išvykas stebėti paukščių.
Šventinę nuotaiką kėlė ir lietuvininkų tarme apie gegužę, paukščius, laimę bei stebuklus papasakojusi Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė. Pasak jos, gegužė – žiedų, paukščių ir gegės mėnuo. Dalindama „tantės“ palaimintas šermukšnių šakeles, I.Skablauskaitė sakė, kad visi, kas saugos šias šakeles, bus stiprūs, sveiki ir laimingi. O dar laimingesni bus tie, kas šakelę susidžiovins ir perriš raudona juostele.
„Unkulis Martins pasakė, kad reikia klausytis laimę simbolizuojančios meldinės nendrinukės čiulbėjimo, tai atneš turtus ir laimę. O tiems, kas ruošiasi plaukti, jokiu būdu negalima keiktis, nes vandenų dvasia Bangpūtys gali labai užsirūstinti, nes jis nemėgo keikūnų ir besibarančių“, – pamokiusi ir perspėjusi festivalio dalyvius, etnografė kvietė visus pasivaišinti „dievų gėrimu“ – kafija.
Veiklos rado jaunas ir pagyvenęs
Senojo turgaus aikštėje dalyvius aktyviai veiklai kvietė tautodailininkų dirbtuvėlės: kas norėjo, galėjo išbandyti kalvystės amato, pasimokyti vilnos vėlimo. Čia pat ūkininkai siūlė įsigyti ekologiškų gardumynų, o rusniškiai žolininkai Virginijus ir Valentina Baužos vaišino ekologiškomis arbatomis.
Daugelio dalyvių dėmesį pritraukė neįprastai sukonstruoti stalai – iš šieno. Visa kaimiška „egzotika“ dar labiau paryškino UAB „Atmatos upė“ savininkų išvirtos žuvienės skonį.
Savo patirtimi su festivalio lankytojais dalijosi gamtos fotografas Marius Čepulis, kuris pasakojo, kaip stebėti, fotografuoti paukščius, prisiminė asmeninius nuotykius. Renginio dalyviams fotografas rodė savo fotografijas, kuriose įamžinti Pamario paukščiai. Čia pat dalyviai galėjo pasigrožėti ir vietos verslininko Sauliaus Stankevičiaus nufotografuotais sparnuočiais.
Neliūdėjo ir mažiausieji lankytojai, juos organizatoriai kvietė žaisti, minkyti molį, varžytis bulvių mėtymo rungtyse.
Stebėjo paukščius ir apžiūrėjo siurblinę
Festivaliui įsibėgėjus, gamtininkai Robertas ir Vytautas šventės dalyvius lydėjo į paukščių stebėjimo vietas. Kad būtų išvengta paukščių trikdymo, ekskursijos rengtos nedidelėmis grupėmis.
Po pietų dalyviai pakviesti aplankyti Tulkiaragės pažintinį taką, kuris yra išskirtinis ne tik tuo, kad turi unikalią istoriją, bet ir yra labai mėgstamas retų Pamario paukščių.
Pažintinio tako atidarymo metu dalyviai apie unikalią šios vietovės istoriją, sukurtą vandens ir žmogaus, sužinojo ne tik iš organizatorių pasakojimų, bet ir iš informacinių stendų.
Organizatoriai papasakojo ir naują Tulkiaragės siurblinės pastato paskirtį. Tulkiaragės siurblinėje „įsikūrė“ didžiausia pasaulyje meldinė nendrinukė. Šis globaliai nykstantis paukštis nupieštas ant restauruotos siurblinės sienos. Rekonstruotas pastatas jau veikia kaip paukščių stebėjimo bokštelis bei gyvoji gamtos mokykla.
Šventės metu lankytojai užsuko į pačią siurblinę – joje buvo rodomas dokumentinis filmas apie retąjį paukštį – meldinę nendrinukę.
Festivalis „Vidur vandenų“ yra Baltijos aplinkos forumo įgyvendinamo projekto „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“ dalis. Jį iš dalies finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinis mechanizmas. Projektu siekiama sukurti palankias sąlygas pievų palaikymui įtraukiant vietos bendruomenę.