Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojus Teisingumo ministerijos patvirtintoms vardų ir pavardžių keitimo taisyklėms, lengviau gali atsikvėpti netinkamą vardą kūdikiui išrinkę tėvai ir pavardę po skyrybų teisme pamiršusios pasikeisti moterys.
Šias funkcijas kuravusi Teisingumo ministerija jas perdavė Civilinės metrikacijos skyriams (CMS) ir išsprendė praktikoje pastebėtas su pavardžių ir vardų keitimu susijusias problemas.
Supaprastino procedūras
Nuo šiol pavardės keitimo procedūros trumpiau truks tais atvejais, kai žmogus nori susigrąžinti turėtą pavardę, turėti bendrą su sutuoktiniu pavardę, prie savo pavardės prijungti sutuoktinio pavardę, turėti šeiminės formos nenurodančią pavardę ar vietoj nelietuviškos sugramatintos pavardės formos turėti sugramatintą – ir atvirkščiai.
Šilutės r. CMS duomenimis, skyrybų atveju net 15 procentų moterų pernai susigrąžino savo mergautinę pavardę.
„Tai natūralu, nes jeigu išsiskiria jauna moteris, antrą kartą tekėdama ji nenorės sakyti buvusios pavardės su galūne -ienė“, – sakė skyriaus vedėja Lilija Valaitienė.
Pasak vedėjos, pasitaiko atvejų, kada visus su skyrybomis susijusius reikalus patikėta sutvarkyti advokatams, ir pavardės keitimo klausimas būna neaptartas. Tuomet teismas moteriai palieka jos buvusio vyro pavardę.
„Skiriantis paprastai žmonės vienas ant kito būna pikti, jie dalijasi turtą, sprendžia, su kuo liks vaikai, todėl pavardės klausimas paprastai neaktualus. Jis tampa svarbus tada, kai moteris ima gyventi savarankiškai ir susimąsto, kodėl ji turi nešioti pavardę vyro, su kuriuo jau niekas nebesieja“, – aiškino CMS vedėja.
Iki šiol gyventojų, norėjusių pasikeisti savo pavardę, prašymų pagrįstumą turėjo įvertinti ir Teisingumo ministerija, o tai dažnai reikšdavo ilgesnį tokių prašymų nagrinėjimą.
Perdavus minėtas funkcijas vardų ir pavardžių keitimo klausimus spręs išimtinai CMS.
„Nuo šiol ištaisyti pavardę galime ir mes, nebereikia sudaryti bylos. Galime ištaisyti įrašus ir grąžinti mergautinę pavardę, koreguoti vyro pavardę, jeigu, pavyzdžiui, tuokiantis pareiškėte norą būti -ienė, o po kurio laiko persigalvojote ir pavardę norite susitrumpinti“, – pasakojo CMS vedėja.
Pasak L.Valaitienės, išsituokdamos jaunos moterys ėmė grąžintis mergautinę pavardę ne su galūnėmis -ytė, -aitė, -iūtė, o sutrumpintai – su galūne -ė.
„Trisdešimties metų sulaukusiai moteriai galbūt nėra malonu vėl tapti -aite, tačiau vyro pavardės ji irgi nebenori, todėl mergautinės pavardės trumpinimas yra išeitis“, – sakė L.Valaitienė.
Iš 151 praėjusiais metais „taip“ savo išrinktiesiems tarusių moterų ir merginų trumpesnį vyro pavardės variantą pasirinko 34, savo pavardę pasiliko 9, o abi – ir savo, ir vyro – 13 moterų.
„Paprastai pavardės nekeičia užsienietės ir vyresnio amžiaus moterys. Vienos dėl to, kad nori išsaugoti savo šaknis, kitos – kad nereikėtų keisti dokumentų“, – pasakojo L.Valaitienė.
Užpernai nuotakos pavardę pasiėmė ir vienas vyras. Pernai tokių atvejų nebuvo. Vyrai renkasi žmonos pavardę tokiu atveju, jeigu jų pavardė jiems atrodo negraži arba jaučia nuoskaudą dėl santykių su savo tėvu – priežasčių būna įvairių.
Į madą grįžta senieji vardai
Naudingą įstatymą Teisingumo ministerija priėmė ir kūdikių vardų keitimo atžvilgiu. Iki šiol pasikeisti nepatinkantį vardą galėjo pats vaikas, tačiau tik sulaukęs pilnametystės.
Tėvai turėjo teisę, iki vaikui sukaks 7 metai, duoti jam antrą vardą, kuris būdavo įrašomas greta pirmojo. Nuo šių metų viskas keičiasi.
„Dabar, jeigu tėvai persigalvoja dėl vaiko vardo, ir į mus kreipiasi iki vaikui sueis 3 mėnesiai, galime ištaisyti įrašą ir įrašyti naują vardą. Jei tėveliai persigalvoja vėliau, tarkim, kai kūdikiui jau yra 4 mėnesiai, sudarytume bylą, kurią siųstume į Teisingumo ministeriją, kuri ir patvirtintų vardo keitimą“, – apie naudingus pokyčius informavo CMS darbuotoja.
Pasitaiko, jog tėvai klausia patarimo, kaip vaikui išrinkti vardą. Pasak CMS vedėjos, visuomet duodamas paprastas atsakymas: svarbu išrinkti tokį vardą, kurio vaikas vėliau nenorėtų keisti.
Ko gero, retas kuris esame sutikę mažamečių, vardais Bronislava, Stanislava, Regina, Birutė, Pranas, Juozas. Tačiau kai kurie senesni vardai vis dėl to grįžta – tai Morta, Agota, Elzė, Kotryna, Anielė, Monika, Mykolas, Motiejus, Jonas, Jokūbas, Martynas, Ignas.
Šilutės rajone tėvai itin pamėgę Pijaus, Kajaus, Nojaus, Luko, Emilijos, Urtės, Gabijos vardus. Prie retesnių vardų CMS darbuotojos priskiria tuos pačius Jono, Jokūbo, Mykolo, Radvilo, Meinarto, Luko, Ramunės, Arūnės, Sofijos. Pasitaiko ir dar įdomesnių vardų – tai Lėjos, Perlos, Benitos, Latojos.
Vardas turi atitikti taisykles
Nemenką įtaką vardų parinkimui daro ir masinė popkultūra. Buvo atvejis, kai tėvelis savo dukrą norėjo pavadinti populiarios dainininkės sceniniu vardu. Tačiau vėliau, paklaustas, kas bus, jei jo dukrą ims pravardžiuoti, persigalvojo.
Jei abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai, jo vardas turi būti rašomas lietuviškai ir atitikti lietuvių kalbos ir vardų sudarymo taisykles. Būsimi tėvai turėtų žinoti, kad išduodamas gimimo liudijimą CMS niekada neįrašys vardo be linksniuojamos galūnės (pvz., Ben) arba su dviem priebalsėmis (pvz., Kamilla).
Dėl vaiko vardo parinkimo ir rašymo Lietuvoje problemų dažniausiai nekyla. Bėdų pasitaiko apskaitant gimimus užsienio šalyse.
Iš Didžiosios Britanijos ir kelių kitų šalių, kurios gimusiam vaikui, jeigu bent vienas iš tėvų nėra tos šalies pilietis, nesuteikia pilietybės, į Lietuvą kūdikiai grįžta su išduotu grįžimo dokumentu. Šioje srityje, pasak CMS vedėjos, vyrauja absoliuti netvarka.
Dokumente, kurį išduoda ambasada, įrašomas bet koks tėvų pageidaujamas vardas, kuris neretai neatitinka Lietuvoje keliamų reikalavimų. Į dokumentą įrašomi tokie vardai kaip Camilla, Vanessa ir panašiai. Į Lietuvą vaiko gimimo apskaityti ir gimimo liudijimo išsiimti grįžusiems tėvams tenka aiškinti, kad vaiko vardą būtina sulietuvinti, nes kitu atveju jie negalės gauti vaiko paso, vadinasi – ir grįžti atgal į užsienį.
Jeigu vienas iš tėvų yra užsienio šalies pilietis, į apskaitos žurnalą įrašomas toks vaiko vardas, koks yra nurodytas svečios šalies išduotame vaiko pase. Svarbu, kad jį sudarytų lietuviškos abėcėlės raidės.
Tiesa, nuo praėjusių metų balandžio, pasikeitus pilietybės įstatymui, visiems vaikams, jeigu bent vienas iš tėvų yra lietuvis, įregistruojant ar apskaitant gimimą, įrašoma Lietuvos pilietybė. Jei vaikas grįžo iš užsienio valstybės su tos valstybės pasu, jis turi dvi pilietybes. Tačiau norėdami išimti vaikui ir lietuvišką pasą, tėvai jo vardą taip pat turi sulietuvinti.
Pasak L.Valaitienės, tikrai ne visi mišrias santuokas sudarę tėvai, jei vaikas turi kitos šalies pasą, skuba jam išimti ir lietuvišką. Tad vardų parinkimo ir rašymo problema kur kas aktualesnė emigrantais tapusiems mūsų tautiečiams.
