„Iš anksto apgalvotas planas, sukauptos būtinosios atsargos ir žinojimas, kaip elgtis įvairiose situacijose padeda žmonėms išlikti ramesniems ir savarankiškesniems, kai gali prireikti pagalbos. Kuo daugiau žmonių yra pasirengę ir žino, ką daryti kilus grėsmei, tuo atsparesnė visa valstybė“, – sako PAGD atstovas Evaldas Tamašauskas.
Kaip pasiruošti?
Kad susidomėjimas civiline sauga auga, pastebi ir specialistai. Sąvokos „šeimos planas“, „išvykimo krepšys“ gyventojams jau yra žinomos. Kai žmonės yra apgalvoję ir pasirengę veiksmų planą, žino, ką daryti iškilus tam tikroms situacijoms, jie jaučiasi saugesni.
Pasirengimas prasideda nuo pokalbio šeimoje. Specialistai rekomenduoja iš anksto aptarti, kaip būtų elgiamasi įvairių grėsmių atveju, kur būtų saugiausia slėptis, kaip šeimos nariai susiektų vieni su kitais, jei neveiktų mobilusis ryšys ar internetas.
Verta susitarti, kur šeima susitiktų, jei dėl įvykio nebūtų galima grįžti į namus, ir kokiu maršrutu bei priemonėmis būtų evakuojamasi. Svarbu numatyti ir pagalbą vaikams, vyresniems žmonėms, gyvūnams. Svarbiausia, kad planą žinotų visi šeimos nariai ir jis nebūtų tik vieno žmogaus reikalas.
Audra parodė, kad elektros tiekimas gali būti sutrikęs ilgai. Todėl namuose verta turėti maisto ir geriamojo vandens atsargų savaitei ar ilgiau. Pravartu turėti elektros generatorių ir jam reikalingų kuro, įkrautą nešiojamąją bateriją, žibintuvėlių, higienos reikmenų, vaistų, kitų šeimai reikalingų daiktų, maisto atsargų gyvūnams.
Išvykimo krepšys
Išvykimo krepšį rekomenduojama pasiruošti iš anksto ir laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Jis gali praversti ir namie kilus gaisrui ar kai reikia skubiai palikti namus. Krepšius susikrovę tikrai dar ne visi, bet žmonės turi atsargų namuose, žino, ką reikėtų pasiimti skubiai evakuojantis, yra numatę saugias vietas, jei kiltų oro pavojus.
Pasirengimas nėra bandymas numatyti kiekvieną nelaimę. Svarbiausia – iš anksto žinoti, ką daryti, ir būti pasirengus bent kurį laiką savarankiškai pasirūpinti savimi bei artimaisiais, kai pagalbos tarnybos gali būti užimtos, o įprastos paslaugos – nepasiekiamos.
„Viena svarbiausių pamokų – pasirengimas turi būti ne tik teorinis, bet ir praktinis. Kuo daugiau veiksmų būna apgalvota iš anksto, tuo mažiau pasimetimo ir rizikos kyla grėsmės metu“, – pažymi civilinės saugos specialistai.
PAGD inf.