Paskanauti didikų dvaro patiekalų keliaukite į Rusnę

RUSNE VILLA_2Rusnėje, ant Pakalnės upės kranto, įkurtos sodybos „Rusne Villa“   šeimininkai turi staigmeną klientams.

Nuo  birželio vidurio čia pradės veikti dar viena nuolatinė viešojo maitinimo įstaiga – restoranas. Be įprastų tokioms įstaigoms patiekalų, restorano virtuvės šefas (magyras)  pasiūlys ir valgių, kuriuos mėgo Lietuvos didikų Radvilų giminė bei jų svečiai.

Šią savaitę tų patiekalų ragavo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas su grupe žurnalistų, turizmo bei renginių aptarnavimo verslo organizatorių ir Turizmo departamento atstovų.

Viešnagė sodyboje „Rusne Villa“ – šių metų Lietuvos kaimo turizmo sezono atidarymo dalis. Dviejų dienų turo per Lietuvą dalyviai, keliaudami nuo Vilniaus, Kėdainių rajone aplankė sodybą „Medžiotojų sostinė“, Rusnėje – „Rusne Villa“, Klaipėdos rajone – „Gribžė“ bei „Radailių dvaras“, aktyvaus poilsio objektus Klaipėdos krašte – golfo klubą „National Golf Resort“ ir „Atostogų parką“.

Kaimo turizmo sodybų sparčiai daugėja

Profesionalaus kaimo turizmo verslo įmonių skaičius Lietuvoje sparčiai auga. Pasak L.Žabaliūno, prieš 20 metų, kai buvo įsteigta Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Lietuvoje buvo registruota tik 17 profesionalaus kaimo turizmo sodybų. Dabar visuose Lietuvos regionuose kaimo turizmo paslaugas teikia 648 įmonės. Du trečdaliai jų yra Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narės.RUSNE VILLA_5

L.Žabaliūno nuomone, profesionalaus kaimo turizmo pradininkai yra Aukštaitijos regiono verslininkai, labiausiai išvystę šias paslaugas. Aukštaitijoje žmonės mėgaujasi gausybe ežerų, miško gamtovaizdžių ramybe. Šį kraštą sparčiai vejasi Dzūkijos bei Žemaitijos kaimo turizmo verslininkai.

Mažosios Lietuvos regione registruotų profesionalių kaimo turizmo sodybų nėra tiek daug kaip Aukštaitijoje, tačiau ir pats Mažosios Lietuvos regionas yra perpus mažesnis.

Lėčiausiai kaimo turizmo sodybų skaičius, pasak L.Žabaliūno, auga Suvalkijos regione. Taip yra tikriausiai todėl, kad derlingos žemės ir palyginti nedaug miškų ir vandens telkinių šiame regione labiau tiko vystyti žemdirbystę ir gyvulininkystę nei kaimo turizmą.

Investicijos priežastis – protėvių šaknys, bajoriška kilmė

Sodybos „Rusne Villa“ šeimininkė Daiva Stanislovaitienė svečiams sakė, kad kaimo turizmo verslą Rusnės saloje pradėjo kurti prieš trejus metus. Svečių namai pastatyti senos sodybos vietoje. Teko gerokai pavargti projektą derinant su Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Dabar pastatas dengtas raudonomis čerpėmis, sienos apkaltos vertikaliomis neobliuotomis lentomis, kurios dažytos tamsiai pilka spalva. Viskas atlikta taip, kad derėtų su šio krašto architektūra.

O kuriant vilos vidaus interjerą, pasak D.Stanislovaitienės, jau buvo atrištos rankos fantazijai. Dabar interjerą galima pavadinti viduramžių pilies ir bohemiškos aplinkos deriniu. Žvakidės, sunkios užuolaidos, raštuoti kilimai, lubas remiančios kolonos, medinės gegnės, kalvių nukalti laiptų turėklai, minkšti raštuoti krėslai… Visa tai verčia svečius pasitempti.

Šeimininkai sako norėję, kad sodyba tiktų ne tik kasdienei nakvynei, bet ir šeimos šventėms, vestuvėms, o svečiai jaustų didybę, prabangą ir jaukumą.

Kruopščiai išpuoselėta sodybos aplinka ir interjeras, primenantis senosios diduomenės namų stilių, pasirinktas neatsitiktinai – Stanislovaičiai turi bajoriškų šaknų.

D.Stanislovaitienė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad gimė ir užaugo Vilniaus krašte. Kurti sodybą Rusnėje paskatino ne tik išskirtinė Pamario aplinka, bet ir tai, kad čia yra gyvenę jos protėviai.

„Dabar suprantu, kodėl senelis buvo toks reiklus mane mokyti, lavinti ir puoselėti meno supratimą, mokyti dirbti įvairius darbus. Tai tam, kad aš suprasčiau kiekvieno darbo prasmę. Tada man atrodė, kad senelis trukdė turėti laimingą vaikystę, bet dabar suprantu, kad taip buvo suformuotas užtaisas mano gyvenimo ateičiai“, – pasakojo Daiva.

Valgiaraštyje – didikų patiekalai

RUSNE VILLA_3„Rusne Villa“ su savo svečiais individualiai derina šventinių patiekalų valgiaraštį. Kad įtiktų klientui, jau yra tekę gurmaniškiems patiekalams parūpinti kelias dešimtis fazanų, žvėrienos. Pasak šeimininkės, jie daro viską, kad tik atitoltų nuo įsigalėjusios kaimiškos bulvių ir riebios mėsos patiekalų virtuvės ir taip siekia išskirtinumo.

Todėl sodybos „Rusne villa“ restorane, be įprastų žuvies, paukštienos, mėsos kepsnių, bus patiekalų, kuriuos valgė senosios Lietuvos didikai. Kulinarijos specialistai tyrinėjo istorinę medžiagą ir daug ypatingų receptų rado Radvilų giminės archyvuose, Radvilos Našlaitėlio magirų (magirai – patiekalų ir gėrimų receptų žinovai) užrašuose, rašytuose apie 1590-uosius metus.

Lietuvos kaimo turizmo sezono atidarymo turo dalyviai sodyboje „Rusne villa“ ragavo būtent pagal to laikmečio receptus pagamintų valgių.

Prieš pietus visiems pasiūlyta taurelė stipraus Tauriojo elnio gėrimo ir vytintos elnienos, pamirkytos šokolade, užkandžių. Pirmasis patiekalas buvo „Dievų košė“ – obuolių tyrės pudingas su cinamono prieskoniu. Vėliau atnešti baršteliai su ausytėmis – miltiniai virtinėliai su grybų įdaru trintų burokėlių sriuboje.

Egzotiškiausias patiekalas, nustebinęs visus grupės narius, buvo „Putpelė pataluose“. Tai virtos putpelės, aplietos padažu, kuriame plaukioja ir vynuogės.

Keisčiausia, kad svečiams teko šį patiekalą valgyti be stalo įrankių – tik rankomis ir apsidengus šilko skaromis.

Pasak šeimininkės Daivos, taip valgyta senųjų didikų klestėjimo laikais, kad žmonės nesivaržytų, stebėdami vienas kitą, be to, skara sulaiko malonius valgio aromatus.

Pietūs baigti ruginės duonos torto užkandžiu su kava ir šlakeliu šilto Bernardinų vienuolių krupniko.

 Išlydint turo dalyvius į sodybą „Rusne Villa“ užklydo porelė, kuri ieškojo ramaus poilsio Nemuno deltos regioniniame parke, ir nustebo čia radusi restoraną – viešbutį, kuriame aptarnavimas atitinka 5 žvaigždučių lygį.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.