Šią žiemą vairuotojai ypač skundžiasi slidžiais, nevalytais keliais. Tačiau ne ką mažiau problemų sukelia ir suvažinėto sniego grumstais užversti daugiabučių kiemai, į kuriuos sunku įvažiuoti, prasilenkti.
Vieni guodžiasi, kad per suledėjusius sniego kalnus kiemuose sunku perlipti ir pasiekti šaligatvį, kiti besisukinėdami automobiliu buvo užklimpę, treti piktinasi, kad moka mokesčius, o sniego kiemuose ir aikštėse niekas nevalo. Ne vienas jau yra paslydęs ir patyręs traumas…
Taigi, kas atsakingas už tvarką žiemos metu?
Skundėsi nevaloma Žuvų aikšte
Senajame Šilokarčemos kvartale, Žuvų turgaus aikštėje gyvenanti Stefa jau ne kartą skundėsi prastai valoma aikšte. Pernai nevalytoje ir nebarstytoje aikštėje ji paslydo ir pargriuvusi susilaužė ranką. Metus prieš tai toje pačioje vietoje paslydo ir susižalojo jos kaimynė.
Šiemet moters pasipiktinimas netvarkoma aikšte tęsiasi. „Nei praeiti, nei pravažiuoti. Mūsų kampas užmirštas, apleistas. Kodėl aš kiekvieną kartą pasnigus turiu skambinti seniūnui ir prašyti, kad pravalytų aikštę. Kam mes mokame mokesčius?“, – „Šilutės naujienoms“ guodėsi Stefa.
Iš tiesų, penktadienio rytą Žuvų aikštėje eiti reikėjo itin atsargiai, nes buvo slidu, apstu apstumdyto sniego kalnelių, grumstų. O aikštės viduryje telkšojo didžiulė bala, kurioje paslydus, galima netikėtai išsimaudyti…
Anot Stefos, judėti šia aikšte sunku ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams, nes automobiliai, norėdami prasilenkti, turi sustoti ir praleisti vienas kitą.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sakė, kad Stefa iš ryto skambino ir jam. Jis pats nuvažiavo apžiūrėti aikštės ir po pietų atsiuntė greiderį, kuris sustūmė sniegą į kalnus. Du tokie sniego kalnai jau kuris laikas stovi ir gretimoje Turgaus aikštėke. Anot seniūno, Turgaus aikštė yra svarbesnė, ten daugiau automobilių pravažiuoja, tad tvarkyti ją suskubta pirmiau.
„Ten pirmenybė, o čia technika atvažiavo vėliau, nes mašinų pravažiuoja mažiau“, – aiškino seniūnas.
Pasak R. Steponkaus, kiemus žiemos metu turi prižiūrėti patys daugiabučių gyventojai, lygiai taip pat, kaip vasarą jie pjauna žolę, o rudenį grėbia lapus. Tik kai kuriuos įvažiavimus į daugiabučių kiemus tvarko seniūnijos darbuotojai, kaip pavyzdžiui Jaunimo alėjoje. Kitur kiemus tvarko įmonė „Mano aplinka“, kitos bendrijos samdosi komunalininkus.
Seniūnas sako, kad nusiskundimų dėl nevalytų kiemų jam dažnai tenka girdėti, tačiau, anot jo, dažniausiai skundžiasi tinginiai, kurie žiūri televizorių ir skambina. Juk jeigu mašina kieme apsnigta, tai pravažiuodamas greideris jos neatkas, reikia pačiam tą padaryti. Arba išsivarius mašiną reikia iš po jos nusikasti sniegą.
„Mes nelauksime, kol išvažiuos mašina, į kai kuriuos kiemus irgi neįvažiuojame. Reikia bendradarbiauti, o ne laukti kol kažkas valdiškai padarys. Žiema yra žiema, visiems sunku, reikia ir pačiam pajudėti. Niekas nesako gatves kasti, bet prie savo automobilio sniegus nusivalyti reikia, rankos nenukris“, – rėžė seniūnas.
Perspėja apie varveklių pavojų
Temperatūros svyravimai, kai šaltuką keičia atodrėkis, sukelia varveklių pavojų ir gali virsti nuostoliais tiek gyventojams, tiek pastatų savininkams ir administratoriams, – įspėja draudimo ekspertai. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo stogų krintantys varvekliai ir apledėjusio sniego luitai gyventojų turtą apgadina kasmet, o šiemet dėl drėgnų orų tai itin aktualu. Prognozuojama, kad dėl atodrėkio tokių atvejų artimiausiu metu daugės.
„Lietuvos draudimo“ Žalų teisės ir procesų valdymo skyriaus vadovė Violeta Rimonienė pabrėžia, kad pastatų stogų valymas žiemą yra pastato valdytojo arba administratoriaus pareiga. Vis tik dėl šios pareigos nesilaikymo kasmet nukenčia gyventojų turtas, dažniausiai – automobiliai.
„Šią žiemą „Lietuvos draudimas” jau yra registravęs tokių žalų, bet jos buvo smulkios – pavyzdžiui, nuo stogo nuslinkęs ledo gabalas apgadino šalia pastato stovintį automobilį – įdaužė priekinį stiklą. Nuostolis sieks 700 eurų. Atšilimas tokių žalų sukels daugiau“, – sakė V. Rimonienė.
Varveklių ir nuo stogų slenkančio sniego žalų pavojus ypač išauga per staigų atodrėkį, kai ant stogų susiformavusi suledėjusio sniego pluta sparčiai prisisotina vandens, tampa sunki ir ima slinkti žemyn. Ne mažiau grėsmės sukelia ir nuo stogo kraštų nutįsę varvekliai. Norėdami apsaugoti žmones ir jų turtą pastatų administratoriai bei daugiabučių bendrijos turėtų nuolat prižiūrėti ir valyti stogus – darbai turi būti vykdomi aptveriant pavojingą teritoriją, kad sniego ir ledo masės niekam nekeltų pavojaus, neapgadintų fasadų, želdinių, elektros tinklų, televizijos antenų.
Draudimo ekspertė pataria visada patyrus žalą surinkti kuo daugiau duomenų, kaip įvyko nelaimė. Įrodymai ir įvykio aplinkybių aprašymas labai praverčia. Žalą patyrę asmenys turėtų su pastato valdytoju surašyti aplinkybes, pranešti tokius įvykius tiriančioms tarnyboms, taip pat – policijai.
Bendrijoms rekomenduojama pasitikrinti, ar pastato priežiūros sutartyse su samdomu administratoriumi yra numatytas stogo dangos valymas žiemą. Jei administratorius tokios pareigos nevykdo, bendrija turėtų paraginti ir susitarti dėl paslaugos pagal poreikį. „Lietuvos draudimas“ pažymi, kad pastato savininkams kils civilinė atsakomybė už padarytą žalą asmenims, jų sveikatai, turtui, jei incidentas atsitiko dėl netinkamos pastato priežiūros ir savininkai nebuvo pasirūpinę stogo valymu.