Pašnekesiai su rašytojomis I. Buivydaite ir G. Viliūne

Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje vyko kūrybos ir pašnekesių vakaras su rašytojomis Irena Buivydaite ir Gina Viliūne.

Šių autorių romanai Lietuvoje nuolat patenka į skaitomiausių grožinės literatūros knygų sąrašus. Ne išimtis ir Žemaičių Naumiesčio biblioteka, jos čia vienos skaitomiausių. Tad susitikti su rašytojomis panoro gausus būrys jų kūrybos gerbėjų.

Prozininkė, vertėja I. Buivydaitė – 14 knygų autorė. Ji studijavo anglų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, gyvena Alytuje, verčia grožinę ir populiariąją literatūrą, rašo romanus. Viešnia prisipažino, jog rašytoja tapti niekada nesvajojo, tačiau, versdama užsienio rašytojų kūrinius susiginčijo su pusseserėmis, jog ir ji galinti rašyti.

Norėdama tai įrodyti 1995 m. parašė pirmąjį romaną „Šimtas baltų „Mersedesų“, kuris sulaukė didelio populiarumo. Visos romanuose aprašytos istorijos, visi herojai yra išgalvoti, gimę rašytojos vaizduotėje, nors yra epizodų ir iš realaus gyvenimo: pastebėtų neigiamų konkretaus žmogaus savybių, poelgių, kuriuos rašytoja įpina į siužetus. I. Buivydaitė yra sulaukusi pasiūlymų aprašyti konkrečių žmonių istorijas, tačiau nesutiko. Naujo romano idėja gimsta iš kasdieniškų epizodų, o kaip istorija plėtosis ir baigsis rašytoja sako niekada iš anksto nežinanti.

Rašymas, mokymai, grožinės literatūros vertimai jai yra ne darbas, o pomėgis, kuris, pasak autorės, paįvairina kasdienybę. Literatūrinius gabumus rašytoja mano paveldėjusi iš šeimos, jos teta Elena de Strozzi yra žinoma lietuvių meilės romanų autorė.

G. Viliūnė – 6 istorinių romanų ir dviejų knygelių vaikams autorė. Ji domisi gimtojo Vilniaus bei visos Lietuvos istorija, yra profesionali sostinės gidė. Gavusi pasiūlymą bendradarbiauti rengiant leidinį „Vilniaus šventovės“ rašytoja aprašė 55 objektus. Artimesnis Vilniaus bažnyčių pažinimas padiktavo siužetą pirmajam istoriniam romanui „Karūna be karaliaus“, kurį autorė rašė ilgiausiai iš visų ir, kaip prisipažino, buvo nedrąsu atiduoti leidyklai. Rašytoją labiausiai žavi renesansas. G. Viliūnė skaito mokslinius, istorinius veikalus, konsultuojasi su profesionaliais istorikais, tačiau grožinė literatūra suteikia galimybę interpretuoti. Domėjimasis istorija kelia daug klausimų pačiai rašytojai ir kurdama romanus ji bando į tuos klausimus atsakyti.

Susitikimas baigėsi palinkėjimais surengti naujų susitikimų ateityje.