Buitinių atliekų tvarkymo klausimų darbo grupės nariai jau kelias dienas lanko sodiečių sodybas ir tikrina jų bendruosius bei rūšiuotų atliekų konteinerius. Norima įsitikinti, ar kaimo žmonės teisingai rūšiuoja buitines atliekas, ar jų konteineriuose nėra sumestų statybos ar biodegraduojančių atliekų.
Deja, pastebėta, kad tik nedaugelio sodybų savininkai rūšiuoja atliekas, dar rečiau tos atliekos rūšiuojamos teisingai.
Toks žmonių abejingumas visiems kerta per kišenę – nerūšiuotos atliekos apmokestinamos brangiai, todėl Savivaldybė negali sumažinti atliekų tvarkymo mokesčio.
Pavojingos atliekos – konteineriuose
Konteinerius tikrino Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausieji specialistai Vytautas Kubeckis ir Pranas Sirtautas bei Buitinių atliekų tvarkymo klausimų darbo grupės pirmininkas, savivaldybės Tarybos narys Tomas Budrikis.
Pasak P.Sirtauto, liūdina, kad žmonėms, turintiems rūšiavimo konteinerius, trūksta sąmoningumo ir aplinkos saugojimo atžvilgiu (nesivargina rūšiuoti šiukšlių), ir savo pinigų taupymo atžvilgiu (jei teisingai rūšiuotų, būtų galima mažinti atliekų tvarkymo mokestį).
Trečiadienio rytą komisijos nariai apžiūrėjo Šylių bei Vanagių kaimų sodybų ir daugiabučių namų atliekų konteinerių turinį. Tą dieną į minėtas gyvenvietes turėjo atvažiuoti atliekų surinkimo įmonės transportas, todėl sodiečiai konteinerius buvo išstūmę iš savo kiemų į gatvių pakraščius.
Šylių Stoties gatvėje atvėrus pirmosios sodybos, priklausančios poniai Almai G., buitinių atliekų konteinerį rasta liuminescencinė lempa. P.Sirtautas paaiškino Almai, kad gyvsidabrio garų teršalų turinčią lempą draudžiama mesti į atliekų konteinerius – ji turi būti nugabenta į Rumšuose esančią pavojingų atliekų surinkimo aikštelę.
Apžiūrėję toje pačioje gatvėje esančio daugiabučio namo konteinerį, komisijos nariai rado ne tik visai nerūšiuotas buitines atliekas su plastmasės, stiklo ir popieriaus antrinėmis žaliavomis, bet ir putų polistirolio ryšulį, o šalia konteinerio – maišą su kitokiomis statybinėmis atliekomis.
Pro šalį einantys daugiabučio namo gyventojai tikrintojams neišdavė, kas iš jų kaimynų remontavo savo butą ir atliekas sumetė į buitinių atliekų konteinerį. Dar daugiau, vienas iš šyliškių drėbtelėjo, kad jei Savivaldybė nustatė atliekų rinkliavos mokestį pagal valdomo buto plotą, tai tegu ir surenka buto remonto atliekas.
Beje, paklausus, ar kur nors netoliese yra rūšiavimo konteineriai, gyventojai parodė už keliasdešimties metrų esančius spalvotus konteinerius. Tačiau akivaizdu, kad kai kuriems daugiabučių gyventojams toks atstumas – per didelis, nes tuose konteineriuose buvo tik šiek tiek įmesta stiklo, plastiko ir popieriaus.
Vanagių kaime patikrinus kelis buitinėms ir rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius pastebėta, kad atliekas rūšiuoja tik tų sodybų šeimininkai, kurie turi po tris rūšiavimo konteinerius. Jeigu į gatvės pakraštį išstumtas tik vienas konteineris, dažniausiai jame – nerūšiuotos atliekos.
Ant visų konteinerių, kuriuose buvo atliekų rūšiavimo trūkumų, vyr. specialistai V.Kubeckis ir P.Sirtautas lipdė informacinius lapukus su atliekų tvarkymo taisyklėmis.
Teiks pasiūlymus situacijai gerinti
Buitinių atliekų tvarkymo klausimų darbo grupės pirmininkas T.Budrikis, „Šilutės naujienoms“ sakė, kad tyrimas, kaip žmonės rūšiuoja buitines atliekas, yra naudingas. Politikas dabar akivaizdžiai pamatė, kad žmonės mažai informuoti apie atliekų rūšiavimo naudą, kad nesuvokia, jog tai – vienintelis kelias mažinti buitinių atliekų kiekį, vežamą į Dumpių savartyną (už tai Savivaldybė turi mokėti nemažus pinigus). Atliekų rūšiavimas gerokai sumažintų mokesčio dydį gyventojams ir įmonėms.
T.Budrikis sakė, kad teiks siūlymą daugiau informuoti žmones apie atliekų tvarkymo taisykles ir aiškinti atliekų rūšiavimo naudą. Jo žiniomis, Šilutės savivaldybėje surenkamose buitinėse atliekose lieka apie 45 proc. rūšiuotinų atliekų – žmonės paprasčiausiai jas meta su maisto ir kitokiomis atliekomis.
Jo nuomone, verta labiau domėtis, kaip buitinių atliekų konteineriuose atsiduria statybinės atliekos. Yra prielaidų, kad tokiomis atliekomis netinkamai atsikrato smulkių statybos remonto įmonių darbuotojai.
Atvejis, kai Šyliuose gyventojos konteineryje rasta pavojinga atlieka – liuminescencinė lempa, verčia galvoti, kaip žmonės lengviau galėtų atsikratyti tokiomis atliekomis, kaip padaryti, kad kiekvienos lempos ar maišelio statybinių atliekų žmogui nereikėtų vežti į Rumšų aikštelę. T.Budrikis mano, kad tą problemą gali padėti spręsti seniūnai, seniūnaičiai, o gal ir bendruomenių pirmininkai. Juk mes visi suinteresuoti, kad nuodingi teršalai nepakliūtų į aplinką.