Pastebėjimai išklausius mero ir administracijos ataskaitas Rusnėje: rusniškiai ir valdžia mato skirtingas problemas

Rusniškių vardu Vaclovas NAUSĖDA, Rusnės miestelio gyventojas

Vasario 9 dieną į Rusnę atsiskaityti už praėjusių metų darbus atvyko savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos ir kai kurių politinių partijų atstovai.

Mums, sovietmetį dar menantiems vietiniams, šis susitikimas labai priminė tuometį laikmetį, kai iš tribūnų skambėjo valdžios „panegirikos“, o problemų tarsi ir nebuvo…

Šildė tik… širdžių šiluma

Susirinkome į visiškai nešildomą Rusnės etnokultūros ir informacijos centro salę. Seniūnė Dalia Drobnienė iš karto perspėjo, kad nenusivilktume paltų. Kur ten nusivilksi – tokių minčių nekilo…

Rusnės seniūnijos darbuotojos visus vaišino saldainiais, čia gyvenančios nuoširdžios ukrainietės – pačių keptomis bandelėmis. Tai sušildė bent jau širdis.

Meras susitikimą pradėjo griežta ir emocinga kalba. Jis priminė, kad jau ir pernai šioje salėje buvo labai šalta ir Savivaldybė šildymui skyrė pinigų. Tačiau su „Šilutės šilumos tinklais“ iki šiol nėra sudaryta sutartis dėl šildymo. Iš jo piktokų žodžių buvo galima suprasti, kad dėl to kalti mes patys – rusniškiai.

Savivaldybės atstovai ekrane rodė vaizdus ir pasakojo apie nuveiktus didžiulius darbus ir pasiekimus, panašiai savo veiklą nušvietė ir seniūnė. Tai mums, vietiniams, labai priminė dar nepamirštus sovietinius laikus, kuomet nuolat iš ekranų skambėjo tik valdžios panegirika…

Problemų nėra?..

Užtat apie seniūnijos problemas beveik nekalbėta. Paklausus apie dviračių tako pratęsimo galimybes nuo Griniaus tilto iki Šilutės, atsakymo negavome, visa kaltė buvo suversta centrinei šalies valdžiai. Net užsiminta nebuvo ir apie prastą žvyrkelių priežiūrą saloje. Prieš metus, kai buvo neįmanoma pravažiuoti lengvuoju transportu, tik kai kreipėmės raštu ir pateikėme Skirvytėlės gatvės būklę įrodančias nuotraukas,  ji buvo pažvyruota. Bet kai vienoje gatvės pusėje nėra jokio griovelio, po lietaus įvažiavimai į septynias sodybas tampa tiesiog pelke ir netrukus vėl atsiranda duobės.

Beje, šį keliuką prieš tai daugybę kartų mes, gyventojai, remontavome savo lėšomis. Šioje gatvelėje yra ir daugelio mėgstama žuvies rūkykla-parduotuvėlė, todėl eismas čia visada intensyvus. Dažnai šiuo keliuku žuvytės įsigyti darda ir valdžios atstovai, tačiau jiems nešauna į galvą, kad galima būtų bent kažkiek palengvinti kelionę sau ir kitiems pamariškių gaminamo produkto gerbėjams.

Susitikimo su valdžios vyrais ir moterimis metu nebuvo užsiminta ir apie miestelio „puošmenas“ – senus tvartus, kurie netvarkomi baigia sunykti. Kiekvieno smarkesnio vėjo nuplėšti ant stogų dar likę šiferio lapai tada skraido vos ne po visą miestelį, taip keldami grėsmę ir praeiviams, ir automobiliams.

Valdžios klaida – mūsų „kryželis“

Niekas susitikimo metu nebeužsiminė ir apie Skirvytėlės gatvės gyventojų problemą, apie kurią mes kalbame jau ne vienerius metus, kurią jau ir spaudoje viešinome. Tai, beje, valdžios klaida, kuri virto rusniškių „kryželiu“, mat čia yra gatvių, kurių iš tikrųjų… nėra. Tiksliau, vietiniai čia gyvena neegzistuojančiose gatvėse, o ištikus nelaimei greitosios ir ugniagesiai priversti klaidžioti ir klausinėti, kol atranda ieškomą adresą. Tas pats laukia ir atvykstančių svečių, kurių Rusnėje kasmet apsilanko išties nemažai.

Susigaudyti yra tikrai sudėtinga. O taip nutiko todėl, kad „Google Maps“ žemėlapyje ir navigacijos įrenginiuose, kuriais dažniausiai naudojasi keliaujantieji, greitosios pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo ar policijos tarnybos, Skirvytėlės gatvės paprasčiausiai nėra. Nors, kaip matote nuotraukoje, ji yra.

Vietoje Skirvytėlės pavadinimo virtualus kelionės gidas veda į kitais pavadinimais pavadintas gatves: Bijūnų, Gandrų ir Šaktarpio…

Jau ir šiemet dar kartą kreipiausi dėl šios situacijos į Savivaldybę, ir vėl buvau „pasiųstas“: administracijos vadovė vėl siuntė pas specialistą, o šis eilinį kartą priminė, kad „kažkada Architektūros skyriaus vedėjas padarė tą klaidą, tai dabar tegu jis ir ištaiso“…

Visgi viena problema susitikimo metu buvo įvardinta ir pavadinta kone didžiausia: kad centrinė šalies valdžia nepadeda ir netgi trukdo pastatyti jau seniai suprojektuotą apžvalgos bokštą Uostadvaryje. Nors mano ir kai kurių kitų rusniškių nuomone, tai nėra problema, vietiniams tai greičiau antraeilis dalykas.