Pastiprinimas medikams: 15 tonų dezinfekcinio skysčio neatlygintinai keliauja į 15 Lietuvos ligoninių

Pasvalio biodegalų gamybos bendrovė „Kurana“ 15 šalies ligoninių dovanoja 15 tūkst. litrų dezinfekcinio skysčio, kuris bus naudojamas medikų ir pacientų higienai, paviršių ir patalpų valymui.

Asociatyvi nuotrauka © DELFI / Josvydas Elinskas

Per antrąją COVID-19 pandemijos bangą kasdien fiksuojami dešimteriopai didesni naujų susirgimų atvejai nei buvo pavasarį. Šiuo metu iš daugiau nei 54 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu beveik 40 tūkst. vis dar serga, tad dezinfekcinių ir kitų apsaugos priemonių poreikis gydymo įstaigose taip pat auga.

„Kurana“ iš Pasvalyje esančios biodegalų gamyklos jau pradėjo vežti dezinfekcinį skystį į 15 Lietuvos gydymo įstaigų. Siuntos medikus pasieks ne tik didžiosiose, bet ir rajonų ligoninėse: Marijampolės, Rokiškio, Pakruojo, Kėdainių, Biržų, Radviliškio, Jonavos, Šilutės, Pasvalio, Telšių ir Utenos ligoninėse. Taip pat dezinfekcinis skystis keliauja į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, Kauno klinikas, Klaipėdos universitetinę ligoninę, Šiaulių respublikinę ligoninę.

„Šiandienos situacija labai ekstremali, todėl svarbu kiekvienam elgtis atsakingai ir saugoti ne tik save bei savo artimuosius, bet ir medikus, kurie su koronavirusu kovoja priešakinėse linijose. Bendraudami su gydymo įstaigomis matome, kad būtiniausių apsaugos ir dezinfekcijos priemonių poreikis smarkiai išaugęs, o biudžetai įtempti. Ypač ši problema aktuali rajonų ligoninėse“, – teigia „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.

Antroji karantino banga ypač sunki rajoninėms ligoninėms

Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai pripažįsta, kad dabartinė situacija šalyje daug dramatiškesnė nei pavasarį ir nors rinkoje apsaugos ir dezinfekcijos priemonių yra pakankamai, jos kainuoja brangiau nei prieš karantiną, todėl ligoninių jau ir taip įtemptuose biudžetuose sunku rasti papildomų lėšų.

„Tokia jau žmogaus fiziologija, kad kiekvienas dirginimas ilgainiui perauga į slopinimą. Būtent tokią situaciją stebime dabar. Susirgusiųjų skaičiai kelis kartus didesni nei pavasarį, tačiau žmonės daug labiau atsipalaidavę, ne visada laikosi socialinės distancijos. Plečiant „kovidinių“ lovų skaičių ir hospitalizuojant vis daugiau pacientų, ligoninės sunaudoja ir daugiau dezinfekcinių bei apsaugos priemonių. Todėl bet kokia parama tiek iš valstybės, tiek iš privačių iniciatyvų yra laukiama“, – sako Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.

Pakruojo ligoninei vadovaujantis V. Sudaris pažymi, kad gydymo įstaigos sunaudojamų dezinfekcinių priemonių kiekiai, lyginant su laikotarpiu prieš COVID-19 pandemiją, padidėjo  2-3 kartus. Nuo kovo mėnesio, kuomet buvo paskelbtas karantinas iki dabar sunaudota 55 proc. daugiau dezinfekcinio skysčio paviršių valymui ir 68 proc. daugiau rankų dezinfekanto, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Ligoninių patalpos visada buvo valomos dažnai, tačiau karantino metu tai atliekama dar intensyviau. Savaime supranta, kad zonose, kur gydomi COVID-19 pacientai, saugumo reikalavimai ypatingai griežti, čia medikai naudoja aukščiausio lygio asmens apsaugos priemones, paviršiai pakartotinai dezinfekuojami kelis kartus per parą. Tačiau ir kitos ligoninių patalpos, kuriose nesilanko koronavirusu sergantys ar su jais turintys kontaktų darbuotojai, yra dažniau dezinfekuojamos“, – sako gydytojas V. Sudaris ir pažymi, kad didžiosios šalies ligoninės sunaudoja daug daugiau apsaugos priemonių, tačiau jų ir finansinės galimybės kitos.

Dar pavasarį respublikinės ligoninės gavo apsaugos priemonių siuntą tiesiogiai iš valstybės rezervo. Tuomet jas paskirstė ir kitoms savivaldybių gydymo įstaigoms. Tačiau, anot Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovo V. Sudario, didžioji liūto dalis liko didžiosioms ligoninėms, kur gydoma daugiausia koronavirusu sergančių pacientų, o daugumai mažų rajonų ligoninių dezinfekcines ir kitas apsaugos priemones reikia pirkti pačioms.