Jau devintą kartą į savo kaimo šventę „Susirinkime visi“ prieš savaitę rinkosi Juknaičių seniūnijos Pašyšių ir aplinkinių kaimų gyventojai.
Šiemet pašyšiškiai turi kuo pasidžiaugti: vėl naujais akcentais papuoštos viešosios erdvės, vėl šventės dalyvius viliojo „Kūlynų“ medžiotojų klubo vyrų virta „kirvio ir stirnos“ sriuba bei „paėja“ (anot jų pačių – ispaniškas plovas). Puikią nuotaiką ir gardžius vaišių kvapus skleidė seniūnaitijų kiemeliai, skambėjo Pašyšiu himnu tampanti daina „Šyša“, o svarbiausia – į seniūnijos Garbės knygą įrašyta dar vienos aktyvios šio kaimo bendruomenės narės pavardė – vietos mokytojos Irenos Bartkevičiūtės.
Seniūnaitijų kiemeliuose – gaspadorių vaišės
Plačios Pašyšių apylinkės kaimų gyventojai šiemet į kiemelius susijungė po kelias seniūnaitijas. Štai Pašyšių kiemelyje šeimininkavo ne tik vietiniai, bet ir iš Tarvydų, Menklaukių, D
runšilių, Rumšų seniūnaitijų suvažiavę žmonės. Visi dėjo ant stalų įvairiausius pyragus, sūrius, kitas savuose ūkiuose užaugintas gėrybes, pačių gamintus gaiviuosius gėrimus.
Ypač išsiskyrė būrelis skrybėlėtų ponių, prieš pusantro dešimtmečio į vietos „Moterų seklyčią“ susibūrusių. Tuomet jas draugėn sukvietė tuometinė bibliotekos šeimininkė Danutė Lisauskienė, ir šiandien nepaliekanti bendraminčių grupelės. Moterys per tą laiką ir dainuoti mokėsi, ir dramos kūrinius vaidino, kita visoms malonia veikla užsiėmė. Žinoma, ir kaimo švenčių jos nepraleido.
O šventės dieną virš parko, kur kadaise buvo vietos dvarininko Butkeraičio žemės, pirmiausia nuaidėjo „Moterų seklyčios“ traukiamo Pašyšių himno žodžiai: „…O miela mano Šyša, čia tave suradau, ir gyvenimą visą aš dainuoju tik tau…“
Gretimai po vienu stogu būrėsi „Kaimyniškų Kūlynų“ apylinkės gaspadoriai, irgi nukrovę stalą savomis gėrybėmis – pyragais, žuvimi, braškėmis ir gira. Kūlynų seniūnaitis Sigitas Auškalnis, visų susibūrusiųjų vieningai auksarankiu pavadintas, prisipažino, kad dėl šventės net nupjautą šieną tądien pievose palikęs. „Rytoj, po šventės baigsim tvarkyti“, – ramiai mostelėjo ranka, krosnelėje šviežias farširuotas bulves kepęs S.Auškalnis.
Dar kitame kiemelyje šeimininkavo gausus būrys kaimynų juknaitiškių, kurie irgi ne tik stalus gardėsiais nukrovė, bet ir gėlėmis puošta tvorele apsitvėrė. Tačiau aplenkti tą tvorelę ir užsukti pasivaišinti išradingų gaspadinių vaišėmis svetingai buvo kviečiami visi.
Tiesa, viduvasario darbymetis padarė savo – šventėje pasigesta kaimynų iš Leitgirių, Kanteriškių, Paleičių seniūnaitijų.
Kaimą papuošė nauji akcentai
Visi susirinkusieji, eidami šventės vieton atkreipė dėmesį, kad šiemet Pašyšiai – dar gražiau pasipuošę. Štai šalia parkelio su fontanu, kurį pernai papuošė vietos meistro Evaldo Kunšteino gulbės, šiemet atsirado ir du gėlių „primerkti puodeliai“, kuriuos irgi sumeistravo E.Kunšteinas. Kitoje gatvės pusėje stabtelėjo didžiuliai gandrai – vietos jaunimo, kurį subūrė bibliotekininkė Danutė Adomavičienė, pagaminta meninė instaliacija, ant Šyšos kranto prisėdo Albino Juodeikio „kūdikis“ – žvejas su meškere bei jaunimo pagamintos žuvelės.
Čia pat, tiesiog pievoje, kaimo pavadinimą ir logotipą iš geltonų samanėlių sukūrė pašyšiškė floristė Rima Miklovytė su būreliu giminaičių. Jauna moteris prisipažino, kad darbo visiems buvo 4 dienas po 12 valandų, be to, kas vakarą po porą valandų naująjį kūrinį dar teko laistyti. Tačiau ji džiaugiasi, kad artėjant savojo kaimo šventei galėjo padovanoti jam tokį akcentą ir tiki, kad jis bus ilgaamžis. Beje, Pašyšių vardą pravažiuojantieji galės perskaityti ir naktį, mat jis bus apšviestas žibintais.
Nebe pirmą kartą pašyšiškių šventėje garuoja „Kūlynų“ medžioklių kaičiami katilai, prie kurių šiemet dirbo net du šefai – Arūnas Einingis ir Petras Daukšas. Jiems talkino pats būrelio pirmininkas Rimantas Bidva. Visai šalia ir tikras restoranas po ąžuolo šakomis buvo įrengtas, prie kurio pirmieji išalkusieji šaukštais barškino dar toli gražu iki išverdant „kirvio ir stirnos sriubai“ ir „paėjai“.
Pirmininkė turėjo kam padėkoti
Jau porą metų Pašyšių bendruomenei vadovaujanti Asta Stonkuvienė sakė, kad organizuojant šventę bendruomenei talkino ir vietos jaunimo klubo nariai. Pirmininkė pasidžiaugė, kad parke, prie pačių statytos estrados, šeštadienio vakare susirinko toks gausus būrys apylinkės žmonių, kad tiek daug jų darbus laukuose ar poilsį Palangos pajūryje iškeitė į pasibuvimą tarp saviškių, pasibendravimą ir poilsį su jais.
Pernai tinklinio aikštelę įsirengę pašyšiškiai šiemet naujų projektų nevykdė, bet pirmininkė padėkos žodį tarė gausiam būriui talkininkų. Ir tiems, kas dirbo valant per kaimą tekančią Šyšą, ir tiems, kas remontavo fontanėlį, kas kaimo vardą garsino sporto varžybose, kas dovanojo ekskursijas kaimo jaunimui ar kūrė grožį kaime. Pasidžiaugė ji ir šiemetiniu šalies Prezidentės sprendimu, kuri Motinos dienos proga ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo gausų būrį vaikų išauginusią pašyšiškę Janiną Domeikienę.
Visus vyrus ir moteris, norinčius išbandyti savo rankų tvirtumą, netrukus subūrė Virginijus Vladička. Nors jis akimirkai nuvylė kai kuriuos stipruolius pranešęs, kad žadėtosios galiūnų varžybos neįvyks, bet čia pat ištaisė padėtį sakydamas, kad vietoje jų bus organizuota sūrio laikymo rungtis. Vyrams teko laikyti 5 kg, o dailiosios lyties atstovėms – 3 kg sveriančius sūrius. Paaiškėjo, kad stipriausių rankų savininkai yra buvusi pašyšiškė Rasa Sinkevičienė ir Naujininkų kaime gyvenantis Gedas Misius.
Dovanos teko ir futbolo, tinklinio bei krepšinio varžybų nugalėtojams.
Garbės knygoje – I.Bartkevičiūtės pavardė
Ypatingą žinią apylinkės gyventojams tądien pranešė Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys – į seniūnijos Garbės knygą įrašyta ilgametės Pašyšių matematikos mokytojos, aktyvios visuomenininkės Irenos Bartkevičiūtės pavardė.
Daug gražių žodžių savo kraštietei išsakė ir jos buvusių mokinių tėvai, bendramintės iš „Moterų seklyčios“, kiti pašyšiškiai, kaimo bendruomenės pirmininkė A.Stonkuvienė ir jos pirmtakė Elena Venckienė. Būtent Pašyšių bendruomenė pateikė siūlymą seniūnijai taip pagerbti prasmingai ir aktyviai kaimo labui daug metų dirbusią moterį, įvertinti jos bendruomeniškumą, patriotiškumą ir lietuvybės puoselėjimą, šio krašto žmonėms atiduotą meilę.
I.Bartkevičiūtei įteiktas tai patvirtinantis raštas, statulėlė, gėlių.
Beje, tai ne pirmoji pašyšiškė, kurios nuopelnai kaimui taip įvertinti, – seniūnijos Garbės knygoje jau įrašytos pašyšiškių Elenos ir Kęstučio Venckų, Elenos ir Stanislovo Žemgulių, Stanislavos Gečienės, Vytauto Tribičiaus ir Alfonso Noreikos pavardės.
Ilgai pašyšiškiai linksminosi prie šventinio laužo, plojo saviems ir atvykusiems šokėjams bei dainininkams.