Vizualus šventinio turizmo žemėlapis – tokią idėją galvoje nešiojasi Pašyšių jaunimo organizacijos „Pašyšių jaunimas“ nariai. Šalia strateginių Šilutės rajono švenčių galima atrasti jau 5 metus vykstančią Pašyšių kaimo šventę, kurią savo iniciatyva organizuoja patys žmonės.
Šiemet iš bendruomenės narių estafetės lazdelę perėmė jaunimas. Jie tapo pirmaisiais rajone, kurie surengė šventę visam kaimui. Pirmasis kepinys neprisvilo, tad jaunieji pašyšiškiai jau kuria naujus planus.
Šventė skatina vietinio turizmo plėtrą
2005 m. Šilutės rajono savivaldybė tvirtino rajoną reprezentuojančių strateginių kultūros renginių planą. Jame išdėstytos Šilutės rajono seniūnijose organizuojamos šventės, kurios vyksta daug metų, turi gilias tradicijas, yra teminės, išskirtinai susijusios tik su Šilutės krašto kultūra, paveldu, istorija ir etnografija. Renginiai tarpusavyje nesidubliuoja, o į mūsų kraštą atvykęs turistas jau iš anksto žino, kokią šventę gali aplankyti.
„Džiaugiuosi, kad tokios kaimų šventės vyksta ne vien Pašyšiuose, bet ir kituose rajono kaimuose pačių žmonių iniciatyva. Puiku, kad žmonės susitelkia, yra aktyvūs ir rengia šventes norėdami pabūti kartu, pabendrauti“, – sakė Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.
V.Griškevičienės manymu, kad pakliūtų į strateginių kultūros renginių planą, mažoms kaimų šventėms dar reikia bręsti ir augti, išgryninti idėjas, įgyti išskirtinių, kraštui būdingų bruožų.
Pasak Jaunimo edukacinio centro (JEC) vadovės Rimutės Pilipavičienės, strateginių renginių planas privertė ir kitus kaimus sukrusti bei daryti savo šventes. Nors jos neįrašytos į pagrindinį Šilutės rajono savivaldybės strateginių kultūros renginių planą, tačiau jau tradiciškai vyksta ne vienerius metus, turi nusistovėjusią datą.
„Turistai, atvykę į šventes, gali pamatyti, kuo gyvena tos vietovės žmonės, susipažinti su jų laisvalaikiu. Todėl renginiai – toks pat svarbus vietinio turizmo objektas“, – įsitikinusi R.Pilipavičienė.
Asociacija „Pašyšių jaunimas“ svarsto idėją parengti žemėlapį su pažymėtomis tradicinėmis Šilutės krašto šventėmis, įtraukiant ir mažesniąsias, aiškintis, ko reikia kaimo šventei, kad ji būtų įtraukta į rajono strateginių kultūros renginių planą.
Atkūrė stebuklingą fontaną
Pašyšiuose šventės rengiamos jau ne vienerius metus. Renginio idėja kilo Pašyšių bendruomenei. Žmonės nutarė, jog reikia ne vien darbo, bet ir sielos atgaivos – pasidžiaugti vienas kitu, pabūti kartu. „Dažniausiai liepos pradžia, kuomet rengiame savo šventę, yra tarpas tarp žemės ūkio darbų, poilsis. Pasirenkame šventės datą, kad ji nesutaptų su Katyčių Mindauginėmis“, – sakė Pašyšių bendruomenės pirmininkė Elena Venckienė.
Kai pirmą kartą surengė šventę, bendruomenė padarė Atsiliepimų knygą. Joje savo nuomones rašė ne tik iš kitur atvykę šventės dalyviai, bet ir vietiniai gyventojai. Pirmąjį kartą žmonės, kaip susitarę, išreiškė norą, kad šventė taptų tradicine. Todėl jau 5 metus Pašyšių renginys gyvuoja ir auga.
Ruošdamasi šventei Juknaičių seniūnijos Pašyšių kaimo bendruomenė sutvarkė bendruomenės namus, kurie įkurti buvusiose tarybinių laikų ūkio kontoros patalpose, parašę projektą, įsigijo kompiuterinę įrangą, bendromis jėgomis atstatė fontaną ir sutvarkė aplinką, pastatė suoliukus, įrengė stacionarią sceną.
„Atnaujintą fontaną mes vadiname stebuklingu, suteikiančiu jaunystės. Net juokais visus kviečiame jame rankas pamirkyti“, – apie kaimo pasididžiavimu tapusį fontaną pasakojo E.Venckienė. Kadangi prie fontano atnaujinimo, suoliukų pastatymo prisidėjo daug kaimo gyventojų, pirmininkė džiaugiasi, kad niekas dabar kaimo puošmenų neniokoja, nes vertina įdėtą darbą.
Šventėje susitinka klasės draugai ir kraštiečiai
Per penkerius metus pašyšiškių šventė jau įgavo savo veidą ir skiriamųjų bruožų. Į savo gimtąjį kaimą šventės proga sugrįžta išvykę studentai, šventės metu organizuojami klasių susitikimai. Yra buvę, kad vienos šventės metu vyko net trijų klasių susitikimai. Įprasta, jog vakare uždegamas laužas „Sielos atgaiva“, grojama gitaromis.
„Į kaimo šventes nusėda visa, kas geriausia rajone padaryta. Pavyzdžiui, Šilutės F.Bajoraičio biblioteka rengia kraštiečių sueigą, o kraštiečiai per šventę sugrįžta ir į Pašyšius. Kultūros skyriaus iniciatyva turi atgarsį visose, vien tik kaimo bendruomenių pastangomis, rengiamose šventėse, nes jų rengėjai siekia lygiuotis į strateginius kultūrinius renginius“, – kalbėjo R.Pilipavičienė.
Pernai Pašyšių bendruomenę susirado Vilniuje gyvenantis buvęs pašyšiškis. Jis parašė bendruomenės pirmininkei el. laišką ir pasiteiravo apie organizuojamą šventę. Elena kraštietį pakvietė atvykti, suteikė galimybę tarti žodį ant scenos. Šiemet E.Venckienė kraštietį su seserimi vėl sutiko šventėje.
„Nebegalime nevažiuoti, jūs mus užkrėtėt! Pas jus taip jauku, atrodo, niekur nebuvom išvažiavę“, – sakė jis. Vilniečius maloniai priima daugiavaikė šeima, gyvenanti name, kuriame kažkada gyveno pašyšiškiai. Kaip kraštietė į šventę buvo atvykusi ir būrėja Vaiva Budraitytė, visad prisistatanti pašyšiške.
Dvasingumo turtai – iš rankų į rankas
Koks bus pagrindinis būsimos šventės akcentas, pašyšiškiai nutaria planuodami šventę. Pirmąjį kartą šventėje norėta padėkoti tiems, kurie dirbo visą gyvenimą, bet jiems nė karto nebuvo pasakyta „ačiū“, jie likdavo nepastebėti.
„Mūsų ilgaamžis 90-metis simboliškai nešė fakelą – perdavė šilumą ir šviesą jaunoms kartoms. Kai nuėjau kalbėtis su tuo žmogumi, iš pradžių jis nelabai norėjo, bet vėliau sutiko. Tai progai nusipirko ir naują kostiumą. Po šventės mes padarėm didelę nuotrauką, ją įrėminom ir jam padovanojom“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Lietuvos tūkstantmečio proga šventėje dėkota visiems mokytojams, dirbusiems Pašyšių mokykloje. „Buvusi Pašyšių aštuonmetės mokyklos mokytoja Alma Noreikienė sakė: „Aš maniau, kad visi mane jau pamiršo…“. Nes ji – jau neįgali, sunkiai sirgo. Ji verkė ir nieko negalėjo pasakyti. Buvę mokiniai ją su kėde nunešė nuo scenos…“ – jautrias šventės akimirkas prisiminė E.Venckienė.
Šiemet Juknaičių seniūnijos Garbės knygą papildė trijų pašyšiškių pavardės. Už meilę žmogui ir savo darbui šventės metu pagerbta Pašyšių medicinos punkto felčerė Stanislava Gečienė, niekad neatsisakanti padėti žmonėms. Garbės knygoje įamžintas ir buvęs Pašyšių tarybinio ūkio vyriausiasis buhalteris Vytautas Tribičius. Išėjęs į pensiją, jis pradėjo tapyti, į paveikslus perkėlė nemažai kaimo vaizdų. Už nuopelnus kaimui į Garbės knygą įtrauktas buvęs ilgametis Pašyšių mokyklos direktorius a.a. Alfonsas Noreika. Jo iniciatyva buvo pastatytas priestatas prie mokyklos, kad kuo daugiau vaikų galėtų mokytis arčiau namų.
R.Pilipavičienė vardija kaimo tradicinių švenčių reikšmę vietos gyventojams. Šventės sutelkia visus: vienus pasižmonėti, kitus įsijungti į pačią organizavimo virtuvę, pasidžiaugti kaimo gyventojų pasiekimais, padėkoti geradariams, mokyti savo vaikus svetingumo, pagarbumo kaimynui ir svečiui.
„Svarbiausia šventėje – gyvastingumas, sukurtas pačių rengėjų ir dalyvių. Tai dvasingumo turtai, kurie perduodami iš rankų į rankas: iš šeimos į šeimą, iš tėvų – vaikams, iš šeimininko – svečiui“, – pastebi R.Pilipavičienė.
Organizavimą perdavė jaunimui
„O Jėzus, Elyte, žiūrim, stato palapinę, o pinigų tai mes dar nedavėm!“ – šiemet prieš šventę suskubo skambinti bendruomenės pirmininkei E.Venckienei susirūpinę gyventojai. Visais metais šventę remdavo patys vietos ūkininkai, verslininkai, o šiemet ji organizuota gavus finansavimą iš asociacijos „Lamatos žemė“.
Vos sausį įsiregistravusi asociacija „Pašyšių jaunimas“ nesiruošė vegetuoti vien teoriškai – iškart pateikė projektą „Švenčiame kartu“. Jaunimas lankė mokymus, klausė bendruomenės žmonių, asociacijos „Lamatos žemė“ darbuotojų patarimų ir parengė projektą. Pašyšių jaunimo asociacijos, surengusios šventę, prezidentas Laimonas Venckus sako, jog noras susiburti brendo jau seniai.
Šventės organizavimas – visų metų darbas. Vien parengti paraišką jaunimui užtruko kelis mėnesius. Į tai, kad aplinka būtų sutvarkyta, daug savanoriško darbo įdėjo patys gyventojai. R.Pilipavičienė džiaugiasi Pašyšių kaimo bendruomenės bandymu jos augintą ir brandintą šventę perduoti jaunimui. Jos manymu, jaunimas, atsiliepdamas į bendruomenės kvietimą perimti šventės organizavimo rūpesčius, ėmėsi spręsti tradicinės šventės tęstinumo ir kartotinumo klausimą, nes pradėjo nuo šventės projektavimo, o ne kaip iki šiol buvo įprasta – nuo šventinio renginio scenarijaus.
„Perėmėme šventės organizavimo branduolį iš bendruomenės ir stengėmės renginį priderinti prie šiandieninio gyvenimo, organizuoti daug veiklos visų pirma vaikams. Vyko talentų paieškos, kapitono Flinto žaidimai, futbolas… Visa diena skirta vaikams, o vakaras – suaugusiesiems“, – pasakojo L.Venckus.
„Akivaizdu, kad tai ne vienerių metų (ir, ko gero, išvis metais nematuojami) darbai. Tai kartų pasikeitimo kaime kasdieniai klausimai, iš kurių pagrindinis – vardan ko gyvename (aš, tu, mes)? Pašyšių jauni žmonės, įgyvendindami projektą „Švenčiame kartu“, įsipareigojo rūpintis šventės organizavimu ir atsakingai veikti. O tai reiškia, kad imantis veiklos, privalu atsakyti į klausimą – kokia nauda iš to žmonėms. Tradicinės šventės perdavimas Pašyšių kaimo suaugusiuosius ir jaunimą paskatino pradėti aiškintis esminius gyvensenos paveldo (kuris nelygu palikimui) klausimus. Tai šiuolaikiškas ir sektinas jaunimo ir bendruomenės organizacijų kaime bendradarbiavimo pavyzdys“, – kalbėjo JEC vadovė R.Pilipavičienė.
Perdavę jaunajai kartai tradicinės kaimo šventės organizavimo rūpesčius, bendruomenės nariai giria jaunimą ir sako, jog yra visada pasiruošę padėti jiems patarimais bei pasidalinti gyvenimo patirtimi.
Kitąmet Pašyšių bendruomenei sukanka 10 metų, todėl drauge jau dabar pradedama kurti būsimos šventės vizija.