Pašyšiuose – pažintis su tautiniu kostiumu ir knygnešyste

Pasysiu biblioteka tradicijosSiekiant geriau supažindinti bibliotekos skaitytojus su Mažosios Lietuvos etnografinio regiono ypatumais Pašyšių bibliotekoje nuolat vyksta renginiai skirti savo krašto pažinimui, tradicijų ir papročių sklaidai. Neseniai Pašyšių pagrindinės mokyklos mokiniams pristatyta virtuali paroda „Klaipėdos krašto tautinio kostiumo istorija ir ypatumai„ ir integruota pamoka „Jie nešė šviesą į mūsų namus“.

Stebėdami virtualios parodos skaidres mokiniai aptarė, kuo Klaipėdos krašto tautinis kostiumas išskiria iš kitų Lietuvos etnografinių regionų kostiumų, susipažino su jo atsiradimo istorija, aptarė parodoje matytus pavyzdžius. Ypač visus sužavėjo kostiumo detalės: delmonai, riešinės, galvos apdangalai, papuošalai.

Parodos metu vaikai galėjo pasigrožėti Šilutės kamerinio dramos teatro dailininkės Jūratės Rinkauskienės sukurtomis Pamario krašto lėlėmis su tautiniais kostiumais parodoje „Pievininkės“. Ekpozicijoje pavaizduotos pievininkų ir kuršių tautiniais rūbais aprengtos lėlės.

Edukacinio užsiėmimo dalyviai patys kūrė mūsų krašto tautinį kostiumą – taip gimė Pašyšių jaunųjų lietuvininkų bendruomenė.

Knygnešio dieną 6 ir 9 klasių mokiniams surengta integruota pamoka prasidėjo filmo „Knygnešys“ peržiūra. Filme matyti kadrai moksleivius paskatino prisiminti daug mūsų kraštiečių kančių pareikalavusius spaudos draudimo metus, žmonių pasiaukojimą skleidžiant lietuvišką spaudą, raštą.

Bibliotekininkė Danutė Adomavičienė priminė Lietuvos istorijos faktus, susijusius su lietuviškos spaudos draudimu, pasakojo apie knygnešių gyvenimą, žymius knygnešius. Moksleiviai sužinojo, kaip jų atminimas yra įamžintas literatūroje ir taikomojoje dailėje.

Mokytoja J.Pėžienė vaikams pateikė klausimų, į kuriuos atsakę ir aktyviai diskusijose dalyvavę mokiniai buvo įvertinti. Patys to nepastebėdami vaikai sulaužė tarp jaunimo galiojančius stereotipus, kad knyga – tai tik popieriaus krūvelė ar žodžių raizginys. Tai tautos  vienybės, kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo priemonė. Tik skaitantis žmogus – laisvas žmogus.

UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų. Spaudos draudimo metai praėjo, tačiau knygnešystė gyvuoja, nes mes nešame knygas savo artimiesiems, negalintiems lankytis  bibliotekose, taip tęsdami mūsų protėvių tradicijas.