Pirmosios valandos po sukčiavimo atakos yra kritinės. Sukčiai, vos gavę prieigą prie lėšų, nedelsdami inicijuoja kelias operacijas iš karto. Todėl kiekviena minutė yra svarbi.
„Per kelias valandas ar net minutes pinigai pervedami per kelias skirtingas sąskaitas arba išgryninami, o jų atsekimas tampa gerokai sudėtingesnis. Todėl jei įtariate, kad galėjote tapti sukčių auka, kuo greičiau susisiekite su banku, užblokuokite mokėjimo korteles, interneto banko prisijungimus, jei reikia – stabdykite mokėjimus. Taip pat būtinai kreipkitės į policiją“, – sako ekspertas.
Kuo greičiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė bent dalį lėšų sustabdyti arba atsekti. Bankas gali imtis skubių saugumo priemonių, pradėti tyrimą, bendradarbiauti su kitomis finansų institucijomis.
Viena didžiausių klaidų – bandymas viską išspręsti savarankiškai arba išvis ignoruoti situaciją. Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando savarankiškai susisiekti su apgavikais ar ieško sprendimų internete. Tai tik suteikia sukčiams daugiau laiko įvykdyti savo planą, be to, sukelia riziką pakliūti į dar vieną apgaulę. Žmonės, jau praradę dalį pinigų, neretai linkę sukčiams atiduoti dar daugiau, tikėdamiesi „atsilošti“ – pavyzdžiui, „investavus“ 500 eurų, nusprendžiama pridėti dar tiek pat, nes gaila jau prarastos sumos. Papildomi pervedimai tik didina nuostolius, todėl itin svarbu laiku sustoti.
Pakartotinis sukčiavimas – kai nukentėjusiam asmeniui apsimetėliai teisininkai ar finansų ekspertai siūlo padėti atgauti pinigus už, žinoma, papildomą mokestį. Jie kalba apie „patikimas galimybes“, „neišnaudotą šansą“, kartu primena patirtą nuostolį. Kuria įspūdį, kad nusišypsojo paskutinė proga ištaisyti situaciją. Tai dar viena apgaulė, todėl tokiais pasiūlymais tikėti nereikėtų.
BNS inf.