Patikslinti grafų Pliaterių vardai

pliateris Jurgis Sveksnos grafu dinastijos pradininkasNeužtenka vien rūpintis kultūros paveldo vertybių kaupimu ar išsaugojimu, neužtenka vien rinkti istorinę medžiagą, nuotraukas ar gilintis į dokumentus. Lygiai taip pat, kaip saugoti, svarbu naujais istorinių faktų atradimais dalintis. Privalu dalintis – tame slypi ir saugojimo prasmė.

Sunku pasakyti, ar paskutiniais dešimtmečiais kas nors bandė tikslinti kai kuriuos Švėkšnos linijos grafų Pliaterių vardus, bet pripainiota tikrai yra. Turint vienintelį tikslą – remiantis šaltiniais (šiuo atveju – rastais pirminiais dokumentais, gyvu liudytoju, bažnyčios krikšto knygos įrašais bei atsiminimais), norisi pateikti akivaizdžius faktus, kuriais ateityje ir reiktų pasikliauti norint išvengti klaidų.

Šiuo straipsniu norime pateikti argumentuotą naujų istorinių faktų versiją, o kad juos galėtumėte geriau suvokti, norime pristatyti Emilijos  Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkės Onos Norkutės tyrinėtus istorinius šaltinius.

Kraštotyrininkės dėmesys – Pliaterių giminei

Ona Norkutė, švėkšniškė kraštotyrininkė, besidominti miestelio istorija ir ypač didelį dėmesį skirianti Švėkšnos linijos grafų Pliaterių giminės istorijai, renka medžiagą apie Švėkšnos Pliaterių įnašą į miestelio ir Lietuvos istoriją bei kultūrą.

Švėkšnos istorijos pėdsakų ji ieškojo Šateikiuose, Telšiuose, Rietave, Karūziškėse, Vepriuose, Kapčiamiestyje ir kt. Surinko istorinę medžiagą apie Švėkšnos dvarus, jų šeimininkus, skelbė spaudoje, pateikė mokslo įstaigoms ir mokslininkams.

Pastaraisiais metais tyrinėjo Gedminaičių dvarvietės aplinką, kuri yra svarbus tyrinėjimų objektas – pripažinkime, kad dar ne viską apie jį žinome.

Be abejonės, yra gyvenimo realybė, kurią sunku pakeisti, bet su viltimi tikime, kad Gedminaičiai, laikui bėgant, užims tinkamą vietą Lietuvos mokslo ir kultūros paveldo žemėlapyje.

Grafai Pliateriai

Pliateriai – Lietuvos dvarininkų giminė, turinti grafų titulą, susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel – Pliaterius ir Pliaterius – Zybergus.
Lenkų kalboje asmenvardžio forma Plater, vokiečių kalboje – Plater, Platter yra tariama su minkštuoju priebalsiu l, todėl lietuviška forma taip pat turėtų būti rašoma su minkštuoju priebalsiu l, t.y. Pliateris.pliateris Steponas Emerykas Leonardas O ne JurgisJis yra Jurgio sunus

Tokią formą liudija dabartinis lietuvių vardynas – Pliateris (žr. „Lietuvių pavardžių žodynas“, t. 2, Vilnius, 1989, p. 475). Be šios, žodyne vartojama ir pavardė Plateris, tačiau čia pat nurodoma, kad „žmonės vadina Pliateris“ (ten pat, p. 468).

Formos su kietuoju l plinta tiesiogiai perrašant iš originalo (Plater, Platter). Reikėtų laikytis lietuviškos tradicijos ir Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikų giminės pavardę rašyti Pliateriai.

Pliaterių giminės atstovams būdinga tai, kad visi turėjo po kelis vardus, svarbiausiu laikomas pirmasis vardas.
Švėkšnos grafų Pliaterių linijoje buvo keturi Jurgiai. Tai sukelia nemažą painiavą. Todėl būtina įsidėmėti jų visus vardus, gimimo ir mirties datas.

Jurgis Broel Pliateris (gimė prieš 1750 – mirė po 1825) – Švėkšnos dvaro paveldėtojas turėjęs 6 sūnus ir 7 dukteris. Jurgis Jonas Vincentas Broel Pliateris (1810-1836) – Gedminaičių dvaro savininkas. Jurgis Felicijonas Broel Pliateris (1875-1943) – Švėkšnos dvaro savininkas. Jurgis Broel Pliateris (1913-1939) buvo nužudytas bolševikų.

Gedminaičių dvaro savininkas

Vienas iš garsiausių Švėkšnos linijos grafų Pliaterių buvo Jurgis Jonas Vincentas iki šiol žinomas kaip Jurgis Konstantinas.
Onai Norkutei pasisekė rasti šaltinius, kurie įrodo tikruosius grafo Pliaterio vardus.

Gedminaičiai ir keletas šalia jų buvusių kaimų 1820 m. atiteko grafui Jurgiui Jonui Vincentui Broel Pliateriui, gimusiam 1810 m. liepos 15 d. Klaipėdoje. Toliau cituosiu vertimą iš bažnyčios krikšto knygos: „Aš, žemiau pasirašęs, pažymiu ir liudiju Švėkšnos parapijos bažnyčios Krikštų knygoje, tarp metrikų suradau šiuos įrašus, tai yra: tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt šeštais Viešpaties metais balandžio mėnesio septynioliktą dieną. Aš, žemiau pasirašęs, visiems ir kiekvienam, kam tai žinotina, ar kada nors ateityje galėtų būti svarbu, pažymiu ir liudiju Klaipėdos katalikų bažnyčios Krikšto knygoje šitai: tūkstantis aštuoni šimtai dešimtais Viešpaties metais liepos mėnesio šeštą dieną aš, Placidas Protmanas (Placidus Prothmann), Klaipėdos katalikų bažnyčios kuratas (klebonas – aut. pastaba), pakrikštijau kūdikį Jurgio Jono Vincento vardu, gimusį to paties mėnesio trečią dieną, iš teisėtos santuokos – tėvo, šviesiausiojo kilniojo pono grafo, Livonijos kunigaikštystės vėliavininko, Šv. Stanislovo ordino kavalieriaus Jurgio Platerio (ir) motinos, šviesiosios kilniosios ponios kunigaikštytės Karolinos iš Giedraičių giminės. Krikštatėviais buvo ponas Antanas Blichtas (Antonius Blichtt) iš Klaipėdos parapijos ir ponia Ona Šoinicka (Anna Szoynicka) iš Jacevičių giminės iš Švėkšnos parapijos, kuriems patvirtinant šį liudijantį raštą savo ranka pasirašiau ir Klaipėdos parapijos katalikų bažnyčios antspaudu sutvirtinu“.pliateris Jurgis Jonas Vincentas klaidingai vadintas Jurgiu Konstantinu

Tą patį vardo patvirtinimą O.Norkutė randa ir lenkų genealogo Szymon Konarski, leidinyje „Platerowie“.

Remdamiesi nenuginčijamais faktais, drįstame teigti, kad iškili grafo Jurgio Konstantino Broel Pliaterio (1810-1836) asmenybė Lietuvoje labiausiai žinoma kaip istorijos, kalbos ir kultūros tyrinėtojo, turi būti vadinama – Jurgio Jono Vincento Broel Pliaterio vardu ir ateityje stengtis nekartoti klaidos.

J.Oleškevičiaus tapytas portretas

1940 m., prasidėjus sovietmečiui Lietuvoje, rūmuose buvusias šimtmečiais kauptas meno ir istorijos vertybes imta naikinti. Ano meto kultūros praradimai Švėkšnoje, kaip ir visoje Lietuvoje, didžiuliai.

Iš žmonių prisiminimų galima atkurti ano meto Švėkšnos dvaro parke uždegto laužo, kuriame sudegintas didžiulis ir labai vertingas Švėkšnos grafų Pliaterių archyvas, biblioteka, vaizdą.

Tiems, kas neįkainojamus dokumentus degino, jie neatrodė jokia vertybė…  Sovietinei valdžiai užteko išminties bent jau tiek, kad neįsakė dūmais paleisti ir visų kitų dvaruose sukauptų vertybių, tarp jų – ir meno kūrinių. Valdžios nurodymu, sudarius komisijas, kuriose dažnai dalyvaudavo dailininkai, muziejininkai, vietos valdžios atstovai, taip pat ir milicijos pareigūnai, dvaruose buvusius kūrinius aprašydavo ir išveždavo į muziejus, bibliotekas, kitas saugojimo vietas.

Tas procesas neaplenkė ir Švėkšnos bei Vilkėno dvarų. Telšių Žemaičių muziejuje „Alka“ yra išlikusių 1940 m. tuometinės valdžios nurodymu Švėkšnos ir Vilkėno dvare aprašytų ir Kultūros paminklų apsaugos įstaigos žinion paimtų kultūros vertybių aktų.

Didžioji dalis išlikusiuose dokumentuose išvardytų vertybių priklausė Švėkšnos dvarui. Tarp jų daugiausia yra ant drobės aliejumi tapytų paveikslų (tarp jų nemažai Broel Pliaterių giminės portretų), graviūrų, miniatiūrų, vazų, žvakidžių.

Žemaičių muziejuje „Alka“ yra eksponuojamas dailininko Juozapo Oleškevičiaus (1777-1830) tapytas Pliaterio portretas su užrašu Jurgis Broel Pliateris.

Onos Norkutės teigimu, yra keli faktai, akivaizdžiai patvirtinantys, kad portrete vaizduojamas asmuo yra Steponas Emerikas Leonardas Broel Pliateris (1799-1864).

Pirmasis klaidingai nurodomą portrete asmenį pastebėjo Marijono Pliaterio sūnus Andrius Pliateris, gyvenantis Londone. Tą patį liudija ir žymaus tarpukario Lietuvos teisininko, visuomenės ir kultūros veikėjo Zigmo Toliušio (1889-1971) atsiminimai, parašyti po apsilankymo Švėkšnoje pas grafą Jurgį Felicijoną Pliaterį (1875-1943), apžiūrėjus jo dvare sukauptas meno vertybes. Būtent jis ir mini dvare matęs J.Oleškevičiaus Stepono Pliaterio portretą.

Akivaizdu, kad Žemaičių muziejaus „Alka“ nuoroda, kad J.Oleškevičiaus tapytas portretas yra Jurgio Broel Pliaterio – klaidinga. Iš tikrųjų portrete pavaizduotas Steponas Emerikas Leonardas Pliateris, Jurgio Broel Pliaterio (po 1750 – prieš 1825), Švėkšnos grafų dinastijos pradininko, vienas iš sūnų.

spaudos remimo fondasProjektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.