Pagaliau atlikta Degučių užtvankos avarijos ekspertizė ir paaiškėjo nelaimės priežastis: avarija šioje užtvankoje gegužės 31-ąją įvyko dėl statybos darbų broko. Nustatyta, kad perteklinio vandens pralaidos konstrukcijos statyboje buvo naudotas netinkamas betonas, be to, jis buvo prastai sutankintas.
Nėra jokios garantijos, kad toks brokas nebuvo ir kitas prieš keturis dešimtmečius mūsų rajono užtvankas stačiusių darbininkų ir jų vadovų darbo kasdienybė.
Šiuo metu pradėtas Degučių tvenkinio išvalymo darbų viešųjų pirkimų konkursas.
Degučių užtvankos ekepsertizę atliko Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos instituto Statinių ir statybinių medžiagų laboratorijos specialistai. Jie dirbo ir avarijos vietoje, ir vėliau savo laboratorijoje. Ekspertai tyrė prieš beveik keturis dešimtmečius statytos Degučių užtvankos pralaidos įtekėjimo dalies konstrukcijos betoną.
Ekspertų manymu, norint toliau eksploatuoti Degučių užtvanką, perteklinio vandens pralaidos įtekėjimo dalies konstrukciją būtina iš esmės rekonstruoti.
Ekspertizė rajono Savivaldybei kainavo daugiau nei 2000 litų.
Tyrimo medžiaga bus išsiųsta Žemės ūkio ministerijai. Savivaldybė jau anksčiau kreipėsi į ministeriją dėl lėšų Degučių užtvankai atstatyti.
Dauguma mūsų rajono užtvankų įrengtos 1973-1984 metais. Iki šiol jos visos buvo vienodai prižiūrimos, išskyrus Ramučių užtvanką, kuri prieš kelerius metus buvo perdaryta į mažąją hidroelektrinę.
Šiandien specialistai neabejoja, kad jei užtvankos nebus sustiprintos, ateityje pamariškiai gali sulaukti dar ne vienos panašios avarijos.
„Būtinai reikėtų atlikti ir visų kitų užtvankų konstrukcijų ekspertizę“, – mano Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis.
Savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vedėja Eglė Limbienė patvirtino, jog šiuo metu jau pradėtas Degučių tvenkinio išvalymo darbų viešųjų pirkimo konkursas. Planuojama, kad jis turėtų būti baigtas iki rugpjūčio vidurio, o išvalyti tvenkinio dugną tikimasi iki Naujųjų metų.