2025-ieji – finansinis šuolis
Nors vasario ir kovo mėnesiais savivaldybės administracija, lankydamasi seniūnijose, atsiskaitė už praėjusius metus, tikrieji sėkmės mastai ryškėja tik dabar, tvirtinant naująjį planą. 2025-ieji Šilutės rajonui buvo itin sėkmingi: iždas pasipildė 95,7 mln. eurų, o tai yra beveik 10 mln. eurų daugiau nei 2024-aisiais.
Panašu, kad finansinė drausmė ir efektyvus mokesčių surinkimas leido planą įvykdyti 101,6 proc. Ypač džiugino viršytas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas, kuris tiesiogiai parodo augantį užimtumą ir kylančius atlyginimus rajone. Dėl šių priežasčių savivaldybė į 2026-uosius žengia ne tuščiomis kišenėmis, o su solidžiu 4,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų likučiu. Šis rezervas tampa esminiu saugikliu vykdant strateginius projektus.
2026-ųjų anatomija: kur teka pinigai?
Prognozuojama, kad šių metų grynosios pajamos sieks 98 010,8 tūkst. eurų. Tačiau pridėjus sukauptą likutį ir numatomas skolintis lėšas, bendra asignavimų suma pasiekia įspūdingą 106,4 mln. eurų sumą.
Pagrindinis variklis išlieka GPM – planuojama surinkti per 48,4 mln. eurų (10,2 proc. daugiau nei pernai). Savarankiškoms funkcijoms vykdyti savivaldybei lieka 50,44 proc. šio mokesčio. Tikimasi gauti nemenką sumą iš vietinių mokesčių – 1,1 mln. Eurų iš nekilnojamojo turto, 1,43 mln. eurų iš rinkliavų bei 800 tūkst. eurų iš žemės mokesčio. Valstybės ir ES paramos lėšos lieka trečiuoju svarbiu ramsčiu.
Investicija į žmogų – Nr. 1
Net 55,9 proc. visų savivaldybės išlaidų (59,5 mln. eurų) šiemet bus skiriama darbo užmokesčiui. Tai nėra tik skaičius – tai atsakas į valstybės diktuojamus pokyčius: nuo sausio 1 d. minimali mėnesinė alga šoktelėjo iki 1 153 Eur, didėja koeficientai pedagogams, kultūros ir socialiniams darbuotojams. Savivaldybė pripažįsta: be motyvuotų specialistų net gražiausi takai bus tušti.
Ugdymo kokybės ir sporto programai numatyta didžiausia dalis – 45,6 mln. eurų (42,8 proc. viso biudžeto). Šios lėšos ne tik dengs atlyginimus, bet ir bus naudojamos ambicingam „Tūkstantmečio mokyklų“ projektui.
Socialinei sričiai numatyta 18,7 mln. eurų. Įdomu tai, kad biudžete suplanuota speciali 350 tūkst. eurų suma būtent trūkstamų specialistų pritraukimui į rajoną. Tai rodo, kad Šilutė pasiryžusi konkuruoti dėl „protų“ su didžiaisiais miestais.
Investicijų pritraukimui skiriama 13,7 mln. eurų. Nors Žemės ūkio programos finansavimas kiek traukiasi dėl užbaigtų stambių melioracijos projektų, kelių priežiūra ir gatvių remontas išlieka prioritetų sąraše.
Opozicijos „rentgenas“
Prieš Tarybos narių balsavimą tarti žodį pasiprašė opozicijos atstovas Zigmantas Merliūnas. Jo vertinimas buvo dvilypis: pripažindamas teigiamus poslinkius, jis negailėjo kritikos strateginio nuoseklumo trūkumui.
Pliusuose, anot Z. Merliūno, darželiai ir stabilumas. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau imamasi trijų darželių realaus remonto (po praėjusių metų projektavimo etapo) bei Pamario mokyklos modernizavimo. Taip pat pripažino, kad biudžeto augimas, nors ir lėtėjantis, atitinka šalies ekonomines realijas.
Minusais Z. Merliūnas įvardijo kelis dalykus. Pirmasis – tęstinumo stoka. Anot jo, savivaldybėje remontuojami trys darželiai, bet biudžete nėra lėšų kitų darželių projektavimui kitąmet. „Vėl turėsime pertrauką?“ – retoriškai klausė politikas.
Opozicijos atstovas įžvelgia ir demografinį „akligatvį“. Nors taikomos dotacijos specialistams, Z. Merliūnas pasigedo strategijos, kaip pritraukti jaunas šeimas. „Jei nebus žmonių, neišsilaikys nei darželiai, nei mokyklos“, – sakė jis.
Neigiamų dalykų jis mato reemigracijoje. Anot jo, į Lietuvą grįžta daugiau žmonių nei išvyksta, bet Šilutė neturi plano, kaip tapti jų pasirinkimu. Nerimo duoda ir ekonominio stabilumo klausimus – uždaryta „Germanika“, vyksta darbuotojų atleidimai „Šilutės balduose“. Tai rimti pavojaus signalai, reikalaujantys aktyvesnio verslo skatinimo. Minusas ir marketinge.
„Galime pastatyti gražiausią taką, bet jei apie jį niekas nežinos – turistų nebus. Turizmas yra verslas, o versle be marketingo nėra rezultatų“, – sakė Z. Merliūnas.
Tarp esminių pastebėjimų jis įvardijo ir planuojamą Šilutės sporto areną. Anot jo, tai – rizika ar galimybė? Ar ji netaps finansine našta, dėl kurios nukentės bazinės paslaugos? Be to, po 4 metų karo Ukrainoje, opozicija pasigenda platesnio pasirengimo ekstremalioms situacijoms, neapsiribojant vien priedangomis.
Vystymas turi būti subalansuotas
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis į pastabas reagavo konstruktyviai, tačiau pabrėžė realių galimybių ir prioritetų derinimo svarbą. Anot jo, savivaldybė negali daryti visko vienu metu, todėl taikomas ciklų principas.
Kalbėdamas apie investicijas į įstaigas meras priminė, kad 2015–2019 m. dėmesys teko mokykloms, vėliau – viešosioms erdvėms (šaligatviams, takams), o nuo 2023 m. vėl kryptingai grįžtama prie ugdymo įstaigų pastatų.
„Negali būti tik mokyklos arba tik takai“, – pabrėžė V. Laurinaitis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į investicijas ligoninėje: langų keitimas, apšiltinimas, reabilitacijos centro kūrimas – tam prireiks pusės milijono eurų.
Meras sutiko, kad gimstamumas mažėja, tačiau pabrėžė, jog savivaldybės galimybės čia ribotos. „Esmė ne vienkartinė parama, o valstybės stabilumo jausmas šeimoms“, – sakė meras.
V. Laurinaitis atvirai įvardijo geografinį faktorių, kuris investicijoms, deja, nėra palankus. „Esame arti Rusijos sienos. Nors Klaipėda nukentėtų pirma, dalis investuotojų tiesiog nenori statyti gamyklų „prie sienos“. Tai realybė, bet mes kalbamės su verslu ir svarstome mokesčių didinimą apleistiems pastatams, kad priverstume savininkus judėti“, – sakė meras.
Dėl sporto arenos meras išliko pragmatiškas: kol nėra techninio projekto ir sąmatos, diskusija lieka teorinė. Tačiau poreikis tokiam centrui (su sporto salėmis, boulingu, erdvėmis jaunimui) yra akivaizdus.
Optimistiškas žvilgsnis į tolį
Apibendrinant numatytą biudžetą, 2026 m. savivaldybės administracija planuoja pasiskolinti 3,84 mln. eurų investicijoms, tačiau kartu vykdys įsipareigojimus – grąžins 2,44 mln. eurų senų paskolų. Finansinės prognozės leidžia tikėtis, kad 2027 m. biudžetas peršoks 100 mln. eurų ribą, o 2028 m. pasieks 103,7 mln. eurų.
„Sėkmingi 2025-ieji leido suformuoti stabilų pamatą. 2026 metų biudžetas yra subalansuotas taip, kad užtikrintų deramą atlygį darbuotojams ir leistų tęsti darbus,“ – reziumuojama administracijos aiškinamajame rašte.
Nors prioritetų matymas Tarybos salėje skyrėsi, pagrindinė kryptis patvirtinta: Šilutė pasiryžusi augti, nepaisant geopolitinių iššūkių ir demografinių vėjų.