Mokslininkai teigia, kad tankiai apgyvendintose vietovėse įsikūrę sparnuočiai išmoko suprasti, kokiu greičiu važinėja automobiliai – šios žinios jiems yra svarbios ir padeda išgyventi, visai kaip žinios apie plėšrūnus padeda išlikti paukščiams, gyvenantiems miškuose ir pievose.
Tyrimo vadovas Pierre Legagneux iš Kvebeko universiteto (Kanada) tvirtina, kad paukščiai tikisi, jog automobiliai važiuos tokiu greičiu, koks yra leistinas, tad viršijantys greitį vairuotojai yra pavojingi paukščiams.
Prisitaiko prie vidutinio automobilių greičio
„Keliaudamas Prancūzijoje pastebėjau, kad vietiniai paukščiai reagavo ne į mano automobilio realų greitį, bet į vidutinį tame kelyje važiuojančių automobilių greitį, į tokį, koks yra nurodytas ant kelio ženklų“, – savo tyrimo užuomazgą nupasakojo mokslininkas ekologas.
Ši mintis P.Legagneux kilo tuomet, kai važiuodamas stebėti ančių Vakarų Prancūzijoje, vyriškis vos nepartrenkė ant kelio vaikščiojusio paukščio, kuris, pastebėjęs automobilį, pakilo gerokai per vėlai.
Susidomėjęs mokslininkas su kolega Simon Ducatez 2006-2007 metais tyrė 21 paukščių rūšį ir tikrino, kaip elgiasi paukščiai gyvenantys prie kelių, kuriuose automobiliai gali važiuoti 20, 50, 90 ir 110 kilometrų per valandą greičiu.
Tyrimo metu buvo matuojama, kaip greit paukštis pakildavo, kad išvengtų susidūrimo su artėjančiu automobiliu. P.Legagneux savo tyrime teigia, kad paukščiai prisitaiko prie kelio ruože vyraujančio vidutinio automobilių greičio, tad gerokai greitį viršijantys automobiliai yra pavojingi paukščiams.
Dėl šios priežasties mokslininkas pasiūlė tose vietovėse, kur gyvena itin reti, nykstantys paukščiai, labai griežtai prižiūrėti, kad vairuotojai laikytųsi kelių eismo taisyklių ir greičio apribojimų.
Paukščiai aktyviai grįžta namo
Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys sako, kad šį vasarį paukščiai aktyviai grįžta į Pamarį. Pernai per vasarį ornitologai buvo apžiedavę vos 30 paukščių, o šiemet tas skaičius artėja prie 500 – kas dieną žiedeliai užmaunami 20-30 „migrantų“.
Pamary jau gausu pavasarį šlovinančių giesmininkų: nuo vasario 17 dienos pasirodę dirviniai vieversiai visur spėjo įsikurti, apsemtose pievose rypauja gulbės giesmininkės, arimuose sveikinasi pempės, būriais grįžta įvairių rūšių žąsys, antys. Net urvinė antis, įprastai pasirodanti kovo pabaigoje, neseniai pastebėta Rusnėje.
Pasak V.Jusio, tokie pavasariški orai po savaitės – kitos gali parvilioti ir gandrus. Tiesa, jiems kelią tikriausiai parodys kielės, nes paprastai jos grįžta pirmesnės. Nors liaudies išmintis sako, kad gandras kielę ant uodegos parneša, bet dabartiniai gandrai jų jau nebepaneša – šmaikštauja V.Jusys.
Rašyti atsakymą