Pernai sausio pradžioje Nemuno žemupyje garmėjo ledonešis, o šiemet pavasarine šiluma alsuoja visas kraštas. Miške auga voveraitės, pakelėse žydi ramunės ir pienės, ant nukritusio lapo sparnelį prieš saulę judina drugys.
Kiek akys užmato žemumose tarp keturių upių – Nemuno, Leitės, Šyšos ir Voryčios – banguoja potvynio užlieti plotai. Vieškelių, vingiuojančių per juos, atkarpos po vandeniu – jau mėnuo.
Bet dar nė karto nespustelėjo šalčiai, nesukaustė ledu, kaip pernai, tad vandens paukščių karalijoms gyvenimo gerovė užtikrinta.
Sausio pradžia – lyg gaivališkas pavasaris
Pirmadienį daugiausia jų teko stebėti užlietose lankose aplink Sausgalvių gyvenvietę. Gulbių – nebylių ir giesmininkių – pulkai telkėsi čia lyg pavasarį, garsas nuo jų krykavimo sklido labai toli.
O laukinių ančių ir kitų vandens paukščių tuntai, pakildami nuo plačių vandens paviršių netoli Žalgirių pamiškių, tiesiog gožė dangų sparnų šnaresiu ir negalėjo nestebinti gausa. Lyg būtų pavasaris, o ne sausio pirmoji savaitė.
Tolėliau žaliose pievose, kurios dar neapsemtos, ganėsi stirnų kaimenės, o po ražienas ir virš jų pabaidyti blaškėsi tūkstantiniai varnėnų pulkai. Vaizdas – lyg iš sugrįžusio pavasario dienos.
Medinis arklys puošia Juknaičius
Tie, kam teko šiomis dienomis pakeliauti Nemuno deltos keliais, grožėjosi ne tik šiuo alasu.
Vilniečių Ritos ir Zigmo pora, važiuodami iš Nidos, pakeliui užsuko į Juknaičius. Jie norėjo aplankyti medinio arklio skulptūrą, garsaus skulptoriaus, vilniečio Stanislovo Kuzmos kūrinį, čia pastatytą prieš 30 metų. „Pagal kinų kalendorių sausio gale prasidės medinio Arklio metai, o natūralaus dydžio jo skulptūros Lietuvoje niekur neteko matyti“, – sakė.
Gyvenvietės centre stovinti S.Kuzmos, į Amžinybę užpernai išėjusiojo, skulptūra „Žirgas ir sakalas“ puošia kraštovaizdį savo didingumu. Žalioje pievoje aplink skulptūrą ir visais gyvenvietės pašaliais žydi saulutės. Tiek baltų žiedų pribirusių pievelių, kurios prasideda nuo pakelės autobusų stotelės ir tęsiasi visu gatvelių labirintu,- kažin ar dar kur kitur galima išvysti.
Prieš trisdešimt metų su šeima į Juknaičius gyventi ir dirbti atvykęs S.Kuzma per ketverius metus gyvenvietei sukūrė neįkainojamą palikimą – skulptūras „Žirgas ir sakalas“, „Eglė ir Žilvinas“, „Motinystė“, „Giliukas“, „Liepsna“, „Jaunystė“.
Medinės S.Kuzmos skaptuotos skulptūros per ilgus metus buvo pradėjusios trūnyti. Pernai asociacija „Juknaičių bendruomenė“, gavusi 25 tūkst. litų europinę paramą, surengė jų restauravimo ir konservavimo darbų stovyklą.
Joje dalyvavo ir vietos meistrų talka, ir specialiai į Juknaičius atvykusi skulptoriaus žmona keramikė Lida, sūnus skulptorius Algirdas ir dukra Gabija. Jie sakė dėkingumo žodžius vietos žmonėms ir reiškė pagarbą jų iniciatyvai – gelbėti nuo sunykimo tai, kas visiems yra brangu.
Rašyti atsakymą