Paukščių ralyje rungėsi ir užsieniečiai

zasu paieskos g kubertaviciutes nuotrSpalio 18 dieną, penktadienio vakarą daugiau nei 100 Paukščių stebėtojų ralio „Kuršių marios – 2013“ dalyvių, pradedant profesionaliais ornitologais, saugomų teritorijų darbuotojais ir baigiant paukščių stebėtojais – mėgėjais susirinko Kintuose.

Jau keturioliktą kartą vykstančiose kasmetinėse varžybose dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir suomių, latvių komandos, lietuvių komandas taip pat papildė bulgaras, prancūzas.

Užsiregistravus komandoms LOD Tarybos pirmininkas Laimonas Šniaukšta pasveikino visus susirinkusius, aptarė renginio programą ir priminė paukščių stebėtojų ralio ralio taisykles.

Po „oficialios“ renginio dalies kiekvienas ralio dalyvis galėjo spėti kiek šių metų varžybų metu bus pastebėta skirtingų paukščių rūšių. Geriausiems „orakulams“ Lietuvos ornitologų draugija parengė vertingas dovanas: UAB IDD renginio paramai žiūronus.

Šeštadienis – visų ornitologų laukiama varžybų diena.

7 valandą, dar neišaušus, visi savais, iš anksto suplanuotais maršrutais, pilnais stebėjimo technikos (teleskopais, monokliais, žiūronais) automobiliais išskubėjo registruoti paukščių.

Kad ir kokią stebėjimo techniką turėtum, jos tikrai nepakaks prizinėms vietoms. Be profesionalios technikos reikia puikiai skirti paukščių balsus, kurių Ventės rage netrūko.

Dauguma paukščių stebėtojų vien čia praleido po kelias valandas tikėdamiesi užregistuoti kuo daugiau sparnuočių. Ne paslaptis, kad Ventės ragas, paukščių stebėtojams tarsi rojus.

Per šias varžybas daugelis dalyvių aplanko ir pajūrį – Klaipėdos molą, Palangos tiltą. Paukščių ieškoma gyvenvietėse, miškuose, pievose, karjeruose, tvenkiniuose.

Gera nuotaika lydėjo visus dalyvius, oras buvo palankus stebėjimams. Kai kurios komandos varžybų metu dalinosi žiniomis, kur pamatyti įdomesnę, retesnę rūšį.

Kitos atvirkščiai juokaudavo, kad nieko nepavyksta pamatyti. Beveik po 12 valandų aktyvaus, azartiško paukščių stebėjimo jie vėl susitiks, kad pasidalintų savo stebėjimais ir išsiaiškintų, kuriems šiais metais pavyko pamatyti daugiausiai paukščių rūšių.

Varžybų dalyviai kaip ir pernai metais finišavo Kintuose. Pateikę savo stebėtų paukščių rūšių sąrašus ir trumpai atsipūtę, visi nekantriai laukė  varžybų rezultatų apibendrinimo: kam kaip sekėsi, kokias rūšis matė tam tikra komanda, kiek viso jų pavyko užregistruoti.

Prieš rezultatų aptarimą, šiais metais stebint paukščius, tragiškai žuvusiam žymiam Lietuvos ornitologui Vytautui Pareigiui atminti buvo suorganizuota viktorina “Koks tai kiras”.

Komandos turėjo pažinti minėto velionio ir jo kolegų nuotraukose užfiksuotas kirų rūšis. Nors nei viena ralio varžybų komanda per trumpą viktorinos laiką neatpažino visų nuotraukose parodytų kirų rūšių, geriausiai pasirodė  „Garrulus“ komanda, o nuo jų nedaug atsiliko dar dvi patyrusių paukščių stebėtojų komandos – „Birdpix +“ ir „Ketvirti“.

Šias komanas LOD apdovanojo naujausias kirinių paukščių apibūdintojais, mat „amžiną atilsį“ Vytautas Pareigis buvo laikomas geriausiu kirų specialistų, todėl jo netektis nulėmė šios paukščių grupės pažinimo spragą Lietuvoje.

Po viktorinos vyko ralio rezultatų peržiūra. Po “karštų” diskusijų dėl atskirų paukščių rūšių stebėjimų, paaiškėjo nugalėtojai.

Šį kartą geriausiai sekėsi komandai „Žalios gulbės“: Juliaus ir Rasos Morkūnų, Laimono ir Mildos Šniaukštų ir prancūzo Comte Daniel penketukas užregistravo 105 paukščių rūšis. 2 vietą užėmė komanda “Ketvirti” –  Antanas Petraška, Eglė Pakštytė, Raimondas Karpavičius ir Povilas Ignatavičius (stebėjo 103 paukščių rūšis), 3 vietos laimėtojai komanda “Garrulus” – Marius Karlonas, Vytautas Eigirdas, Armandas Naudžius, Vilius Paškevičius stebėję 100 sparnuočių rūšių.

Iš viso šiose varžybose užregistruota viena rūšimi mažiau nei pernai metais – 139. Tiksliausiai atspėjusi šį skaičių Milda Šniaukštienė gavo prizą UAB IDD įsteiktus žiūronus. Taip pat žiūronais buvo apdovanoti ir naujieji LOD nariai dalyvavę šiose varžybose: Vaidas ir Vida Laukžemiai.

Bendri rezultatai parodė, jog šiuo metu jau labai retos anksčiau išskrendančios paukščių rūšys, pavyzdžiui, šelmeninių kregždžių ir kitų vabzdžialesių paukščių pastebėtą žymiai mažiau nei ankstesniais metais.

Tačiau daugelis komandų matė išimtinai „šiaurinius“ svečius – svirbelius ir paprastuosius čimčiakus. Tai pat jau visiems matomi buvo žiemoti Lietuvos vandenyse susirinkę vandens paukščiai – juodakakliai ir rudakakliai narai, nuodėgulės, juodosios ir ledinės antys.

Iš jų įdomesni stebėjimai: kanadinė berniklė (Branta canadensis), paprastoji berniklė (Branta bernicla), miškinė antis (Aix sponsa), kūdrinis tilvikas (Tringa stagnatilis), žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) ir kt.

Išskirtinis stebėjimas: trys jūrinio bėgiko (Calidris maritima) individai), kurie buvo stebėti ant Klaipėdos šiaurinio molo akmenų. Tai trečias šios rūšies stebėjimo atvejis šalyje per paskutinius dešimt metų ir pirmas, kuomet užregistruota daugiau nei vienas paukštis. Be to, skirtingai nuo kelių „istorinių“ stebėjimų, paskutiniais atvejais paukščiai buvo nufotografuoti, todėl turima patikima faktinė madžiaga.

Taip pat užregistruoti keli vėlyvi stebėjimai: tikutis (Tringa glareola), akmenė (Arenaria interpres), geltonoji kielė (Motacilla flava), šelmeninė kregždė (Hirundo rustica), miškinis kalviukas (Anthus trivialis), juodagalvė devynbalsė (Sylvia atricapilla),  remeza (Remiz pendulinus).

Iš jų įdomesni stebėjimai: kanadinė berniklė (Branta canadensis), paprastoji berniklė (Branta Bernicla), miškinė antis (Aix sponsa), jūrinis bėgikas (Calidris maritima), kūdrinis tilvikas (Tringa stagnatilis) akmenė (Arenaria interpres), silinis kiras (Larus fuscus).

Taip pat užregistruoti vėlyvi stebėjimai: tikutis (Tringa glareola), akmenė (Arenaria interpres), geltonoji kielė (Motacilla flava), šelmeninė kregždė (Hirundo rustica), miškinis kalviukas (Anthus trivialis), juodagalvė devynbalsė (Sylvia atricapilla),  remeza (Remiz pendulinus).

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.