„Labai svarbu, kad Šilutės rajono gyventojai matytų naudą iš paukščių, t.y. kad sparnuočiai ne tik nulesa dalį jų derliaus, bet ir pritraukia turistus į šį unikalų kraštą, o šie, savo ruožtu – pajamas. Tada jie bus labiau linkę paukščius ir natūralią gamtą saugoti“, – pirmojo Lietuvoje paukščių stebėjimo gido pristatymo metu kalbėjo Baltijos aplinkos forumo specialistė Rita Grinienė.
Sausio viduryje leidinys Šilutėje pristatytas neatsitiktinai – juk mūsų rajone yra unikali Nemuno delta (viena iš trijų tokių Europoje), dar vadinama paukščių rojumi. Joje galima aptikti net 90 procentų visų šalies paukščių rūšių, čia taip pat galima stebėti įspūdingą paukščių migraciją. Dėl šių priežasčių Šilutės regionas turi didelį potencialą pritraukti pajamų iš užsienio turistų.
Naujojo paukščių stebėjimo gido pagrindinis tikslas – skatinti ornitologinį turizmą Nemuno deltoje bei Lietuvoje. Šiame leidinyje detaliai aprašomos geriausios vietos ir taktika paukščiams stebėti Nemuno deltos regione. Leidinys skirtas visiems paukščiais besidomintiems žmonėms bei turizmo paslaugų teikėjams, norintiems savo klientams pasiūlyti unikalią patirtį mėgautis šio krašto sparnuočių draugija.
Linkėjo ištuštinti turistų kišenes
Leidinio pristatyme dalyvavęs Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis džiaugėsi, kad mūsų mieste įvyko pirmojo ornitologinio turizmo gido pristatymas. Anot jo, tai bus puiki priemonė, padėsianti skatinti ornitologinį turizmą mūsų krašte, kuris dar yra neišnaudota niša Nemuno deltos regioniniame parke. Meras taip pat dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio gido išleidimo.
Baltijos aplinkos forumo direktorius ir projekto „LIFE Viva Grass“, kurio dėka šis leidinys buvo išleistas, vadovas Žymantas Morkvėnas paragino drauge siekti ne tik pritraukti kuo daugiau turistų į regioną, bet ir sudaryti sąlygas tiems turistams regione išleisti pinigų. Pasak gamtininko, turizmas regionui naudos duoda tiek, kiek atneša pelno.
Anot Ž.Morkvėno, ornitologinis turizmas išsiskiria tuo, kad turistai atvažiuoja kelioms dienoms ar savaitei. Taigi jie naudojasi vietos paslaugomis – nakvynės, maitinimo, parduotuvių paslaugomis. Kalbėdamas apie gamtinio turizmo plėtojimą mūsų krašte, Ž.Morkvėnas linkėjo pagalvoti, kuriose vietose regione dar būtų galima „ištuštinti“ turistų kišenes.
Gamtinis turizmas – svarbi jungtis
Baltijos aplinkos forumo specialistė R.Grinienė sakė, kad gamtininkai dabar gamtinį turizmą supranta kaip itin svarbią jungiamąją grandį tarp gamtosaugos ir regiono plėtros. Tuo tarpu anksčiau gamtininkai mėgdavo aptverti teritoriją ir ją paversti rezervacine, ir nelabai džiaugdavosi turistais.
„Kuo toliau, tuo labiau gamtosaugininkai pamatė, kad turizmas, jeigu jis yra darnus, kuria pridėtinę vertę gamtosaugai ir tarnauja regiono žmonėms“, – kalbėjo ji.
Ornitologinis turizmas pasaulyje laikomas viena pelningiausių gamtinio turizmo šakų. Dėl turtingo gamtinio kultūrinio kraštovaizdžio Nemuno deltoje populiarios būtų ir gamtos gidų paslaugos.
Baltijos aplinkos forumo specialistai pripažįsta, kad ši sritis Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir ją reikia plėtoti. R.Grinienė pateikė skaičiavimus, kad visi bendrai į Lietuvą atvykstantys ornitologiniai turistai per metus palieka apie 70 000 eurų. Kasmet ši sritis išauga apie 20 proc.
Kita vertus ornitologiniai turistai turi specifinius poreikius, kuriems reikia pasiruošti. Vienas iš jų poreikių – specifinė informacija. Taigi naujasis leidinys – „Paukščių stebėjimo gidas Nemuno deltos regione“, galės puikiai pasitarnauti, užpildant šį poreikį.
Naudingas ir žmogui, ir gamtai
Leidinio autorius, Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojas ir ornitologinio turizmo organizatorius Marius Karlonas. Jis trumpai pristatė leidinio stuktūrą, papasakojo, kaip naudotis gidu. Leidinio autorius įsitikinęs, kad tai – puikus įrankis ornitologams pažinti Nemuno deltą, o vietos gyventojams – suteikti specializuotiems turistams specifinę informaciją ir žinias.
M.Karlonas pasakojo, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atranda paukščių stebėjimą. Tačiau pradėję domėtis sparnuočiais, žmonės susidūrė su kita problema – nežinojo kur važiuoti jų stebėti tų paukščių. Savo nuožiūra pasirinkę netinkamas paukščių stebėjimui vietas, neretai jomis skaudžiai nusivildavo.
Anot M.Karlono, jo sudarytas gidas, nėra joks išradimas, tokių leidinių Europoje yra ne vienas. Leidinys patogaus formato.
Jame išskirti 22 maršrutai, 16 iš jų – Nemuno deltos regioniniame parke, dar 6 aplinkinėse teritorijose – Kintų miške, Svencelėje, Drevernoje. Gide pateikta visa informacija apie maršrutus, paukščius, vietines paslaugas. Šis leidinys naudingas ir turistams, ir vietiniams žmonėms, ir paukščiams, ir gamtai.
„Pas mus paukščių stebėjimas yra pradinėje stadijoje, tuo tarpu Vakarų Europoje tai yra labai populiarus hobis. Paukščių stebėtojai atranda mūsų šalį, ypač iš centrinės Europos. Baltijos šalys yra neatrasta vertybė paukščių stebėtojams“, – kalbėjo jis.
Ornitologinis gidas, anot M.Karlono, tai tarsi bandymas susieti žmogų ir gamtą, kurio nauda bus jaučiama pačiai gamtai. Vietiniai gyventojai, jausdami, kad gamtinis turistas neša naudą, bus patys suinteresuoti tą gamtą išsaugoti.