Gandrus palydėjome jau senokai, bet garniai – baltieji ir pilkieji – pavieniui ir būriais dar žirglioja Nemuno deltos kimsynuose. Šios savaitės pradžioje dar atrodė, kad vasara nepaliko šalies, nors jau – rugsėjo vidurys.
Tokiu metu Didysis Poliarktikos paukščių migracijos kelias virš Kuršių marių sparnuočių tuntais nors nejuoduoja, bet jo trauka jau pastebimai ryški. Į žiemavietes traukia vis daugiau paukščių, jų sankaupų daugėja, būriai tirštėja, jaunikliai ir suaugėliai lygiuojasi sparnų ir ištvermės galia.
Didžioji gaudyklė neturi analogų
„Kelias savaites vėjai trukdė iškelti didžiąją paukščių gaudyklę Ventės rage. Vėjai nerimo kone visą vasarą ir trukdė rengtis įtemptam darbų frontui. Ankstesniais metais tokiu metu gaudyklė jau būdavo virš atramų, o šiemet gūsiai vis nerimsta, neleidžia iškelti tinklo“, – rugsėjo pradžioje guodėsi vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.
Prieš 34-erius metus, pagal stoties vedėjo Leono Jezersko projektą, pastatyta elektrinėmis gervėmis į 25 metrų aukštį pakeliama didžioji gaudyklė. Savo našumu ir į ją įkliuvusių sparnuočių saugumu gaundyklė neturi analogų pasaulyje. Ją turėdami, prieš dešimtmetį Ventės rago ornitologai pasiekė absoliutų paros žiedavimo pasaulinį rekordą – rugsėjo 23-ąją buvo sužieduota 6519 paukščių.
Rugsėjo 3 d. rytą galiausiai pavyko iškelti didžiąją gaudyklę ir į ją jau pakliuvo pirmieji laimikiai – juodosios zylės. „Bet tik dabar prasideda pats žiedavimo įkarštis. Per rugsėjį paprastai sužieduojame 20-40 tūkst. paukščių, bet labai priklauso nuo metų“, – pasakojo V.Jusys.
Šiemet nuo metų pradžios iki rugsėjo 10 dienos paženklinta apie 16 tūkstančių sparnuočių. Rugpjūtį žiedais pasipuošė apie 1600 skrajūnų, o per porą rugsėjo savaičių apžieduota jau daugiau kaip 2500 skrajūnų. „Skaičiai kasdien smarkiai didėja, nes paukščių migracija intensyvėja. Jų kelyje iškelta didžioji tinklinė gaudyklė ornitologams labai praverčia“, – kalba V.Jusys.
Dabar gausiausiai į pietus traukia juodosios zylės: rugsėjo 8 d. iš 823 apžieduotų paukštelių net 698 buvo juodosios zylės, rugsėjo 9 d. iš 456 paukščių – 350 juodosios zylės, rugsėjo 11 d. iš 289 paukščių žiedai užmauti 198 juodosioms zylėms.
Tie, kam įdomu žinoti kasdienio ornitologų darbo pulsą, informaciją gali rasti neseniai dar tik savaitę startavusioje V.Jusio ir draugų sukurtoje interneto svetainėje http://ventesragas.wordpress.com/.
„Nustebau, kad jau keli šimtai lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių ją atrado“, – sako V.Jusys.
Baiminasi rudeninių vėjų
Keliaujame pamariu Kniaupo įlankos link, kur yra ištemptos po liepos 29-osios škvalo sulopytos zigzaginės gaudyklės. Kone visų jų kamerose spurda paukšteliai. Dažniausiai – jaunikliai, gležnais sparnais dar nemosavę per jūras marias, genami prieš žiemą išgyvenimo instinkto.
Kai grįžtame nuo tinklų, durpžemyje pastebime išdraskytą vapsvų lizdą ir tuščių korių liekanas. „Gal žvėrelis, o gal vapsvaėdis papuotavo“, – juokiasi ornitologas. Ne taip seniai panašios puotos metu jis užtiko apsalusį ir užsimiršusį šį vanaginių šeimos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą paukštį ir tyliai apglėbė delnais už šonų. Apžiūrėjo iš arčiau, apžiedavo ir paleido.
Kitas paukštelis taip pat buvo stebėtinai nebaikštus. Apžieduotas jis nepanoro nuo saldžiųjų erškėtrožių uogų trauktis. Tupėjo ir laukė, kada iš jo teritorijos išsinešdinsime. Papozavo prieš V.Jusio fotoobjektyvą, užšoko ant krūtinės, pačirškė ir galop nuskrido prie šeivamedžio uogų.
Ornitologo teigimu, Europoje Ventės ragas – viena efektyviausių žiedavimo stočių. Su ja tegali varžytis Rybačij žiedavimo stotis, esanti už 34 km, Kaliningrado srityje. Geografinė padėtis nulėmė, kad būtent per Ventės ragą eina svarbiausi paukščių migracijos keliai.