Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje specialistai baigė vėgėlių dirbtinio veisimo darbus – iš neršti pasiruošusių žuvų patelių ir patinų buvo paimta ir apvaisinta 8 mln. ikrų. Pavasarį planuojama Lietuvos vandens telkinius praturtinti vėgėlių jaunikliais.
Pasiruošimas vėgėlių dirbtiniam veisimui buvo pradėtas dar pernai. Įprastai vėgėlių reproduktorių gaudymas upėse pradedamas lapkritį, kai atvėsus orams žuvys atplaukia į upes neršti.
Dėl šiltos oro temperatūros šįkart reproduktorių gaudymas pradėtas gruodžio pradžioje. Po lytinių produktų paėmimo reproduktoriai paleisti atgal į upę.
Po vėgėlių ikrų paėmimo, jų paruošimo, lipnumo (vėgėlių ikrai – silpno lipnumo) pašalinimo buvo nustatytas jų kiekis. Apvaisinti ikrai patalpinti į inkubavimo aparatus. Ikrų inkubavimo etapas, taip pat kaip ir visi technologinio proceso etapai, turi būti vykdomas kvalifikuotai, kruopščiai ir tiksliai. Rekomenduojama vėgėlių ikrų inkubavimo temperatūra – 0,5 – 4 °C. Pirmųjų lervučių išsiritimo laukiama vasario – kovo mėnesiais.
Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyrius Rusnėje yra vienintelė vieta šalyje, kur specialiuose inkubatoriuose skirtingu metų laiku dar veisiami sterkai, inkubuojami iš Vokietijos atvežti apvaisinti aštriašnipių eršketų ikrai ir paauginami iš jų išsiritę jaunikliai.
Kuršių marių baseino pagrindinės vėgėlių nerštavietės yra rytinėje pakrantėje ir Atmatos, Minijos, Nemuno, Deimos, Nemanyno, Matrosovkos upių žiotyse. Išneršusios vėgėlės iš nerštaviečių migruoja į marias.
Kuršių mariose vėgėlių neršto migracija prasideda spalio pabaigoje. Tuo metu vėgėlės ima telktis į nedidelius būrius. Reproduktoriai migruoja netoli kranto, nedideliame gylyje ir intensyviai maitinasi. Kuršių mariose vėgėlės pirmam nerštui subręsta 3 – 4 gyvenimo metais. Vidutinių matmenų vėgėlių populiacijos vislumas – vidutiniškai 350 tūkst. ikrų.