Daugiau nei pusšimčio žmonių būrys praėjusį penktadienį pasklido po Šilutės seniūnijos Gaidelių kaime esantį privatų Algirdo Ramanausko mišką – tai Lietuvos miško savininkų asociacijos nariai iš visų šalies kampelių suvažiavo pamatyti, kaip savo valdose tvarkosi praėjusių metų respublikinio konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privataus miško valda“ nugalėtojas.
Toks titulas į Šilutės rajoną parvažiavo pirmą kartą, o jį gavo 41 hektarą miško mūsų rajone valdantis klaipėdietis. Tad pirmą kartą mūsų rajone sulaukta ir tokio gausaus būrio miškų savininkų, panorusių pamatyti, kaip tvarkosi geriausieji, ir pasimokyti iš A.Ramanausko.
Miškus prižiūri ne tik miškininkai
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) – tai nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkams atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje.
Kartu su jos nariais atvykęs asociacijos pirmininko pavaduotojas, Trakuose gyvenantis Kazimieras Šiaulys sakė, jog LMSA tikslas – vienyti miško savininkus ir privatų miškų ūkį aptarnaujančias organizacijas į asociaciją, gebančią koordinuoti veiklą, atstovauti savo nariams ir ginti teisėtus jų interesus.
Didėjant miško savininkų bendruomenei, augant miškininkystės žinių bei jungimosi bendriems darbams poreikiui LMSA nuo pat pradžių išsikėlė sau vieną svarbiausių tikslų – sukurti bendrais principais veikiantį, koordinuojantį savo veiksmus ir tuo stiprų privatų miškų ūkį Lietuvoje.
Svečias priminė, kad baigiantis restitucijos (grąžinimo) procesui ūkininkavimas privačiuose miškuose tapo svarbiu kaimo plėtros ir užimtumo veiksniu regionuose. Miškus augina ir prižiūri ne tik profesionalūs miškininkai, bet ir nuosavybę atgavę ar ją įsigiję žmonės. Todėl miško savininkams buvo reikalinga organizacija, teikianti kokybiškas kvalifikuotas miškininkystės specialistų konsultacijas, informaciją apie privataus miškų ūkio aktualijas ir atstovaujanti jų interesams.
Per daugiau nei 20 metų LMSA išaugo į per 6500 narių vienijančią visuomeninę organizaciją, kuri jau daugiau nei 10 metų organizuoja ir konkursą išaiškinti pavyzdingiausiai besitvarkančiam miško savininkui.
Tokio konkurso tikslas – ne tik atrasti puikiai besitvarkančius ir idėjų turinčius miško savininkus, bet ir skleisti jų patirtį, sudaryti galimybes iš jų pasimokyti kitiems.
Mišką ir sausino, ir sodino
Svečius sutikęs geriausiai tvarkomo Lietuvos privataus miško savininkas A.Ramanauskas pirmiausia kvietė visus pasistiprinti po kelionių tiesiog miško aikštelėje įrengtoje „užkandinėje“. O tada visi patraukė keliukais gilyn į jo mišką.
Šeimininkas pasakojo, jog tuomet, kai 1999-aisiais jis atgavo savo miško valdas, jose plytėjo pelkė. Tad ne vieną pavasarį jam teko užsiimti ir griovių kasimu, kurių išrausė daugiau nei 3 kilometrus, teko įsirengti ir keliukus, iškirsti menkaverčius beržynus ir senas pušis. O tuos darbus atlikus laukė nauji – reikėjo tuščius plotus užsodinti nauju mišku.
Savininkas skaičiuoja, kad eglės, pušies ir visų lapuočių sodinukais jis jau užsodino apie 10-11 ha miško.
Paradoksas, bet dabar A.Ramanausko valdose labai sausa, anot jo, čia beveik nelyja, ypač pavasarį, todėl kai kada vietoj jaunų sodinukų po kiek laiko jis randa tik jų stagarus.
40 ha miško – lyg sovietmečio sodas
Pastaraisiais metais p.Algirdui kilo mintis savo miške įrengti poilsiavietes, tad buvo sumeistravęs čia stalą, kėdes. Bet dabar jau žino, kad mūsų žmonėms dar reikia „augti“, kol išmoks saugoti kitų padarytą grožį, mat netrukus liko tik stalu paverstas milžiniškas kelmas, kurio nutempti vandalai nepajėgė, o miško kėdės netruko dingti…
A.Ramanauskas pastebi, kad valstybiniai Lietuvos miškai tvarkomi gerai, bet apie privačius jis to negalėtų pasakyti. Daug privačių miškų yra apleisti, nes savininkai gyvena toli nuo savo valdų.
Jo nuomone, keliasdešimties hektarų miško plotą galima prilyginti „sovietmečio kolektyviniams sodams“, o kad savininkas galėtų iš miško pragyventi, jis turėtų valdyti apie pusę tūkstančio hektarų.
Negąsdino ir tolima kelionė
Visi suvažiavusieji džiaugėsi ir kasmet organizuojamu konkursu, ir galimybe įvertinti gerai tvarkomo miško savininko patirtį. Tai kasmet savo nariams suteikia LMSA vadovai. Anot iš kitų rajonų atvykusių miško savininkų, tai labai reikalingas dalykas. Štai net iš Rokiškio atvykęs Raimondas Nagelė, valdantis daugiau nei 100 ha miško, sakė labai norėjęs pamatyti, kaip tvarkosi visai kito regiono miškininkai, koks jų požiūris į savąjį turtą. Todėl net ir tolima kelionė neišgąsdino.
K.Šiaulys akcentavo, kad miškininkystė – ne tik pelno siekimas, bet ir savirealizacija, sielai maloni veikla, kuri padeda kurti gražią aplinką, o kartu – siekti ir finansinės naudos.
Vienas iš renginio organizatorių mūsų rajone, miškininkas Antanas Žulys, teikiantis paslaugas privačių miškų savininkams, irgi pripažįsta, kad mūsų rajone yra įvairiai besitvarkančių privačių miškų savininkų. Bet bendra mūsų privačių miškų būklė, A.Žulio nuomone, yra nebloga.