Pažangiausių šalies ūkių gretose – lankupiškio žirgų ūkis

mikolajewo 2012 1Kasmet pagerbiami respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis“ laureatai. Šiemet šventė surengta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje.

Į Kauną susirinko pieninių ir mėsinių galvijų, avių, kiaulių, žirgų ir net dekoratyvinių paukščių ūkių šeimininkai – visas Lietuvos gyvulininkystės žiedas. Džiugu, kad tarp 14-kos geriausiųjų yra ir viena Pamario krašto gyventojų pavardė – nugalėtojų vardą pelnė Saugų seniūnijos Lankupių kaimo žirgininkai Valdas ir Valdemaras URBONAI.

„Šilutės naujienų“ pokalbis su žirgų ūkio įkūrėju Valdemaru Urbonu sukosi ir apie veislinių žirgų kainas, ir apie jų varžybas, ir apie minėtąją šventę.

Genofondo tobulinimą pradėjo Orange-D

Savojo žirgininkystės ūkio pradžia Valdemaras Urbonas vadina 1991-uosius. Pradžioje ketino užsiimti tik žirgų veisimu. Tuomet augino paprastus veislinius žirgus ir jau tada matė, kad jų genofondą teks tobulinti.
20120830016
Kaip tas tobulinimas vyksta, aišku, įsivaizduoja ne kiekvienas mūsų skaitytojas. „Reikia turėti didžiosiose valstybėse, diktuojančiose madas žirgininkystės sporte, išaugintų žirgų“, – sako V.Urbonas.

Užsikabinti pavyko 2007-aisiais, kuomet į JAV išvykęs sūnus Valdas parsivežė kumelę Orange-D. Olandų veislės kumelė yra vadinamosios KWPN veislės. Ji ir dabar tebegyvena Urbonų žirgyne ir kasmet dovanoja jiems po kumeliuką. Žinoma, kumelei Orange-D parenkami pačių geriausių sportinių sąvybių turintys eržilai, o jos atvedami kumeliukai jau atitinka žirgininkų Urbonų reikalavimus.

Visi žirgininkystės ūkio priežiūros rūpesčiai gula ant Valdemaro ir sūnaus Valdo pečių, jokių padėjėjų ūkyje jie nesamdo.

Už gerą žirgą – keli šimtai tūkstančių eurų

Valdas neseniai išvyko į Olandiją, kartu išsivežė ir tris žirgus – Vailantę, Argentiną ir Lordani. Jis ruošiasi Olandijos čempionatui ir ten vyksiančioms tarptautinėms varžyboms. V.Urbonas jose atstovaus Lietuvos valstybei.

Lietuvoje, pasak V.Urbono, aukšto lygio varžybų organizuojama nedaug: kasmet įvyksta maždaug trejos tarptautinės varžybos, po vieną Lietuvos čempionatą.

galkowo 2012„Tai yra mažai, bet mūsų šalies sportininkai gali dalyvauti bet kuriose užsienyje vykstančiose varžybose. Tačiau tam reikia turėti ir gerų žirgų, ir nemažai lėšų“, – sako lankupiškis.

Kaskart važinėti į aukšto lygio varžybas lietuviams kainuoja brangiau, nei pasirodymai jose atsieina ilgesnį laiką gyvenant svetimoje šalyje. Todėl Valdas su žirgais dabar ir iškeliavo į Olandiją.

Žirgininkystė – itin brangus malonumas. Už žirgus klojamomis sumomis domimės ir mes. 20-40 tūkstančių eurų – tiek, pasak V.Urbono, šiandien pasaulinėje rinkoje kainuoja labai vidutiniškas žirgas. Kaip tik tokiais žirgais dažniausiai joja lietuviai. O geras žirgas atsieina kur kas brangiau – 200-300 tūkstančių eurų.

Pažangių ūkių daugėja

Gražaus renginio – pažangiausių šalies gyvulininkystės ūkių pagerbimo ceremonijos – organizatoriai yra Lietuvos zootechnikų sąjunga kartu su Žemės ūkio ministerija. Sudaryta komisija iš anksto įvertino šalies kiaulininkystės, galvijininkystės, avininkystės, paukštininkystės ir žirgininkystės ūkius visuose šalies rajonuose.

Lietuvos zootechnikų sąjungos pirmininkas Vytautas Drūlia renginio metu pasidžiaugė, kad mūsų šalies ūkių lygis kasmet kyla. Atsiranda ir naujų, pažangiai ūkininkaujančių ir tvirtai į priekį žengiančių ūkių savininkų.zirgu ukis urbono apdovanojimas

„Svarbiausia mums visiems būti kartu – mokslui, ūkininkams ir gamintojams“, – sakė LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Henrikas Žilinskas.

Profesorė Vida Juozaitienė išsakė mintį, jog kaip tik nuo gyvulininkystės priklauso agrarinio sektoriaus, o kartu – ir visų šalies gyventojų gerovė. O jos kolega profesorius Česlovas Jukna pagrindiniu šiandienos uždaviniu laiko patrauklių sąlygų žemės ūkio gamybai sukūrimą.

Pagerbtos ir geriausios melžėjos

Apdovanotieji ūkininkai džiaugėsi, kad taip įvertintas jų visų metų darbas. Diskusijų metu jie tarpusavyje kalbėjo, jog bet kuriame ūkyje per vienerius ar dvejus metus didelių pasiekimų nebus. Todėl šalies ūkininkams labai svarbu numatyti perspektyvas, turėti ilgalaikius planus, o tam būtinas valstybinės politikos stabilumas. Būtent to stabilumo mūsų šalies ūkininkai vis dar labai pasigenda.

Kartu su geriausių ūkių konkurso nugalėtojais buvo pagerbtos ir geriausios praėjusių metų melžėjos. Deja, šilutiškių pavardžių tarp pastarųjų nėra. Praėjusių metų melžėjų konkurso nugalėtoja tapo mūsų kaimynė – Pagėgių savivaldybės žemės ūkio bendrovėje „Bajėnai“ dirbanti Lina Vaičikauskienė.