Pažinę tautosaką, atrado tarmes ir save

tarmes galinskieneIš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir visų Mažosios Lietuvos regionų folkloro kolektyvai, dainininkai ir šokėjai, pavieniai muzikantai ir pasakoriai penktadienį skubėjo į Vainuto seniūnijos Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centrą.

Čia surengtas respublikinis festivalis „Pažinsi tautosaką – atrasi save“ – tai kūdikystės marškinėlius jau išaugęs rajone anksčiau gerai žinomas renginys „Vario varteliai“, šiemet organizuotas jau jubiliejinį – 10-tąjį kartą.

Svečiai ir šeimininkai gėrėjosi vieni kitų kūrybiškumu, išradingumu ir meniniais gebėjimais, stebėjosi visų Lietuvos kraštų tarmių įvairove, vietos tautodailininkų darbais, ir neslėpė, kad ir pasimokyti tądien vieni iš kitų galėję.

Išaugo iš „Vario vartelių“

Dvi dešimtys kolektyvų ir geras pusšimtis dalyvių – tiek tautosakos, tarmių ir folkloro mylėtojų šiemet subūrė bikavėniškiai.
Renginio vedėja Vaida Galinskienė penktadienį pavadino visai Lietuvai gera diena, nes į Bikavėnus tądien ir suvažiavo visas Lietuvos tarmes puoselėjantys visų regionų atstovai. Dalyvių ir jiems prijaučiančių buvo tiek, kad Senųjų kaimo tradicijų kultūros centre net uodui nebeliko kur nutūpti.

V.Galinskienė prisiminė, jog „Vario vartelių“ iniciatoriai buvo žinomi šio krašto etnografai Aurimas ir šviesios atminties Jolita Mikolaičiai. Išvykus Aurimui, iniciatyvos organizuoti renginį ėmėsi Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras ir jo vadovė Marytė Matevičienė, kasmet suburiantys vis daugiau tautosakos puoselėtojų.tarmes raukciu kalendorius

Šis renginys, pasak V.Galinskienės, per 10 metų jau davė ir savo derlių – jau išleistos dvi čia dainuotų dainų knygos.

Svečiai dardėjo po 300 kilometrų

Svečius sutinkantys šeimininkai kiekvienam rado gerą žodį, kiekvieną ir prie stalo sodino. Garuojančius vietos gaspadinių virtus cepelinus pjaustantys atvykusieji iš Alytaus, Pakruojo ir kitų Lietuvos pakraščių tikino tokio priėmimo nesitikėję ir priėjo prie bendros išvados, jog tik labai stipri ir susitelkusi bendruomenė gali taip sutikti svečius.

„Šilutės naujienų“ klausinėjami, kiekgi šimtų kilometrų svečiai sukorė, vieni sakė 200, kiti net 303 suskaičiavę. „Ar nepavargote, ar nebuvo minčių atgal vairą sukti?“ – provokavome iš Alytaus atvykusią pasakorę Reginą Zabitienę, kuri pakeliui dar ir kolegę Rasą Januškienę iš Kalvarijos prigriebusi. „Tinginio nebuvo – dzūkas yra dzūkas“, – nėmaž nesuabejojusi savo sprendimu pareiškė R.Zabitienė, bet prisipažino kai kuriais momentais pasvarsčiusi, „kur yra tas durnius, kuris ją sugundęs“.

Aukštaičių tarme prabilę Lina ir Albertas Bartašiai iš Pasvalio ir savo krašto dainą „Ūkanioj dienelėj“ sudainavo, ir grojo savos gamybos instrumentais – dūdmaišiu, būgnu, kanklėmis ir dambreliu.

Bartašiai apgailestavo, jog tarmišką kalbėjimą net kai kurie šviesuomenės atstovai laiko nederančiu šiuolaikiškam žmogui. Jie prisiminė, kaip išleisdama jų abiturientę dukrą viena mokytoja patarė: „Universitete tu, vaikeli, geriau tarmiškai nekalbėk“.

Svečiai pasidžiaugė, kad jų dukra jau turėjo stuburą, tad studijų metu ne tik kalbėjo, kaip norėjo, bet labai greit ir folkloro ansamblį subūrė.

Iš vakarų į rytus kvietė ir saviškiai

Ne tik iš toli atvykusieji tądien dalijosi savųjų kraštų tarmėmis ir pasakojimais. Šventės vedėja V.Galinskienė pasirinko, jos žodžiais tariant, kelionę iš vakarų į rytus, tad pirmasis scenon lipo ir visus maloniais birbynės garsais sukvietė gorainiškis Kazys Budrys, jam įkandin Mažosios Lietuvos regiono dainas pristatė irgi ką tik 10-metį atšventusi mūsų „Ramytė“.

Mažosios Lietuvos tautosakinį paveldą pristatė ir „Pušelės“ darželinukai, susibūrę į ansambliuką „Žuvininkai“, ir jaunieji „Verdainės“ nariai, ir tik išvakarėse 11 metų sukaktį atšventęs jaunasis Švėkšnos krašto muzikantas Ugnius Nogaitis. Beje, Ugnius net specialaus pakvietimo scenon nelaukė – savąją armoniką virkdė dar svečiams į salę renkantis.

tarmes juodzentytePlojimų susirinkusieji negailėjo ir jaunai savo kraštietei, bikavėniškei, Vainuto gimnazijos abiturientei Agnei Juodžentytei. Agnė į seną lipa nebe pirmąjį kartą, jai jau teko vesti ir renginius mokykloje, ir dalyvauti rajoniniuose skaitovų konkursuose. Šįkart ji tautosakos festivalio dalyvius sužavėjo žemaitiška pasaka „Kap pana apgava kavalierius“.

Beje, „Šilutės naujienoms“ bikavėniškė prisipažino, jog panašūs renginiai ir krašto tarmių propagavimas jai yra tik pomėgis, o studijuoti ji žadanti teisę.

Renginį praturtino tautodailininkai

Netikėtu šventės akcentu tapo naujausi žinomų tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių darbai – K.Donelaičio „Metų“ kalendorius ir vienetinė knyga lino lapais ir ąžuolo viršeliais „Donelaičiui – 300“.

Pirmasis darbas – Vytauto idėja ir medžio darbai, o Angelės skutinėti margučiai simbolizuoja visus metų mėnesius ir 365 jų dienas. Sekmadieniams skirtuose margučiuose dar ir po citatą iš K.Donelaičio „Metų“ išraižyta.

„Tarmių metai baigiasi, prasidės K.Donelaičio 300 metų jubiliejaus metai, todėl ir sumanėm tokį metų akcentą“, – sakė tautodailininkai. Prie šio akcento juodu „prišokdami“ dirbo 2 metus, o šio renginio dalyviai šiuos darbus pamatė pirmieji.
Mūsų kraštiečiai jau yra pakviesti originalųjį kalendorių demonstruoti 4 respublikinėse parodose.

Anot V.Galinskienės, su kožnu susiėjimu turtėjantį Bikavėnų festivalį šįkart praturtino ir rusniškės tautodailininkės Birutės Servienės karpiniai.

Visiems dėkojusi šeimininkė M.Matevičienė kolektyvų vadovams teikė gėles, o Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus dar ir po knygą pridėjo. Didžiausią seniūnijos vadovo padėką pelnė pati M.Matevičienė, be kurios, anot V.Mockaus, renginių seniūnijoje gal ir visai nebūtų, nes tik M.Matevičienė ir yra visų jų varomoji jėga.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.