Žaidimas „Vėtrungių kelias“ ir šiemet kviečia tapti istorijos detektyvais ir atrasti lobius, pažinti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjus, lankytinas vietas, pajusti mūsų krašto skonius – nuo Rambyno kalno iki Neringos kopų.
„Vėtrungių kelias“, tai kultūros kelias, kuris pristato ne tik vėtrunges, bet ir Mažosios Lietuvos etnografinio regiono papročius, tradicijas. Dalyvauti šių metų žaidime bus galima jau nuo birželio 26 – Vėtrungių dienos iki rugsėjo 27 – Turizmo dienos.
Gegužės 30-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko projekto „Vėtrungių kelias“ partnerių iš Šilutės, Pagėgių, Jurbarko, Klaipėdos ir Neringos susitikimas, kuriame pristatyta kultūros kelio 2013-2018 metų veikla, kalbėta apie perspektyvas, aptartos sertifikavimo galimybės.
Vėtrungės – krašto išskirtinumas
“Vėtrungės kelio“ partnerių susitikime dalyvavo Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė, kuruojanti paveldą, Karolina Narkevič, Kultūros ministro patarėja, Kristina Bavėjan, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.
Renginio dalyvius sveikinęs savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė puikiai įgyvendinamu projektu, sujungusiu kaimynines Mažosios Lietuvos savivaldybes, svečiams iš Vilniaus įteikė knygą „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės. Istorija, paskirtis, papročiai“, palinkėjo prasmingai ir įdomiai praleisti dieną Šilutėje, Kintuose ir Drevernoje.
„Projektas įdomus tuo, kad vėtrungės yra išskirtinis šio krašto simbolis, krašto pasididžiavimas, vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad Kultūros ministerija parodė dėmesį šiam projektui“, – sakė meras.
Kultūros viceministrė I. Veliutė sakė, kad jai mūsų kraštas gerai pažįstamas, nes dar būnant studente yra tekę dirbti sudarinėjant Mažosios Lietuvos enciklopediją. Jos pastebėjimu, čionykščiai žmonės savotiški, sunkiai prognozuojami.
Kalbėdama apie projektą, I. Veliutė pasidžiaugė, kad „Vėtrungių kelias“ yra tarptautiniame tinkle „Geocaching“, kuris jį pakelia į kitą lygį. Žaidimas populiarinamas nekuriant naujos platformos, o pasinaudojama tuo, kas jau sukurta. Ji taip pat pasidžiaugė, kad įsijungia ir verslininkai.
Dažniausiai keliauja vilniečiai ir kauniečiai
Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova pastebėjo, kad projekto partneriai susirinko ne į darbinį susirinkimą, bet jau pasidžiaugti, kad atnaujintas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos. Ji pasidžiaugė, kad kasmet prisijungia vis daugiau partnerių. Pernai prisijungė Jurbarko Mažosios Lietuvos kultūros centras, tad dabar „Vėtrungių kelias“ apima beveik visą buvusios Mažosios Lietuvos teritoriją.
J. Pancerova priminė, kad „Vėtrungių kelias“ organizuojamas nuo 2013 metų. Projektu siekiama išryškinti šio etnografinio regiono išskirtinumą per kultūrinius išteklius – parodas, muziejų ekspozicijas, edukacines programas.
Per gyvavimo metus „Vėtrungių kelias“ tobulėjo: 2015 m. jam sukurta internetinė svetainė, 2017 m. kultūros kelias prisijungė prie tarptautinio „Geocaching“ tinklo. Projekto rengėjai turi ir daugiau ambicijų, viena jų, kad „Vėtrungių kelias“ taptų tarptautiniu projektu.
Pasak J. Pancerovos, dažniausiai šiuo kultūros keliu keliauja jaunos šeimos su vaikais, dažniausiai iš Vilniaus ir Kauno. Keliaudami ne tik ieško lobių, bet ir pramogauja, žaidžia, susipažįsta su mūsų kultūros paveldu.
Siūlo 3 temines keliones
Šiemet žaidimo dalyviams siūlomos trys teminės kelionės – Vėtrungių kelio „Selfie“, Vėtrungių kelio „Lobiai“ ir Vėtrungių kelio „Skonių kolekcija“. „Selfie“ žaidimą pasirinkę dalyviai susipažins su Pamario regiono muziejų, galerijų ar istorinių asmenybių memorialinėmis ekspozicijomis bei pasidarę asmenukę varžysis dėl prizo. „Lobių“ žaidimo dalyviai pagal pateiktas užuominas ieškos išnykusių vietovių, o „Skonių kolekcijos“ dalyviai lankysis svetainės žemėlapyje nurodytose Vakarų Lietuvos regiono kavinėse ir ragaus „Vėtrungių kelio“ skonio ekspertų siūlomų krašto kulinarinio paveldo patiekalų.