Situacija be išeities – taip galima pavadinti kai kurių socialiniuose būstuose įkurtų žmonių gyvenimus.
Šį kartą šis posakis – apie jaunos šeimos vargus drėgname ir pelijančiame bute. Pagerinti gyvenimo sąlygas prašantiems žmonėms nori – nenori dar bent metus ar kelis teks dusti pelėsiuose ir taip auginti tris savo kūdikius, nes socialinių būstų labai trūksta.
Supelijo drabužiai, baldai, sienos
Jauna pora Judita ir Jonas jau augina du vaikučius, laukiasi trečiojo. Visi gyvena vos 20-ties kvadratinių metrų Savivaldybės suteiktame socialiniame bute, H.Šojaus dvaro kieme.
Vietos trūkumas šiai šeimai – ne pati didžiausiai problema. Kur kas blogiau, kad butukas labai drėgnas. Jonas rodo nuvarvėjusias sienas, apipelijusį lango rėmą, Judita – lentyną su skurdžia šeimynos manta. „Tai visi drabužiai, kurie mums liko, visus kitus turėjau išmesti, nes visiškai supelijo. Išmetėme ir kitų daiktų, net kai kuriuos baldus – virtuvės spintelės dugnas taip nupuvo, kad tiesiog iškrito“, – sako moteris.
Šį socialinį būstą – 14 kv. metrų kambarėlį su mažute virtuvėle – Judita gavo prieš porą metų, mat yra našlaitė ir jau augino dukrą. „Buvo kraupu – viskas supeliję, bet džiaugiausi, kad turiu stogą virš galvos“, – prisimena ji.
Džiaugėsi neilgai, nes gyvenimas drėgmėje buvo priežastis, dėl kurios dukrelė susirgo sunkia astmos forma. Tą Juditai patvirtino medikai.
Dabar moteris nuolat kartu su dukrele priversta gultis į ligoninę, 4 kartus per dieną trimetei privalu supurkšti stiprių vaistų. „Savaitę būname namuose, dvi – tris – ligoninėje“, – sako jauna moteris.
Remontui neturi pinigų
Judita ištekėjo, susilaukė sūnaus. Su vyru Jonu savo kambarėlį išklijavo naujais tapetais, tik tvarka džiaugėsi neilgai – iki pirmojo lietaus. Per stogą tekantis vanduo varė į neviltį. Judita pavargo valyti pelėsius nuo indų, vaikų lovelės, skurdžių baldų.
Tiesa, „Šilutės butų ūkio“ darbininkai pavasarį kiek patvarkė stogą, tik neilgai tai gelbėjo – vasaros liūtys vėl prasiveržė į jaunos poros namus.
Sumanius palėpėje įsirengti vonią, šeima irgi susidūrė su problema: to daryti negalima – taip jiems pasakė Savivaldybėje. „Gal todėl, kad sename namelyje seni ir vamzdynai, gal jais tekantis vanduo tekės I aukšte gyvenantiems kaimynams ant galvų? Gal dar kokių priežasčių yra?“ – svarsto Judita ir Jonas.
Prieš metus Judita buvo įrašyta į eilę būstui pagerinti. Tikėjosi, kad lauks neilgai – gal metų užteks ir džiaugsis nauju būstu. Bet neseniai nuėję Savivaldybėn išgirdo: laisvų butų nėra, gyvenkit ir patys remontuokitės.
II grupės negalią turintis Jonas neįsivaizduoja, nei kaip, nei iš ko tą remontą daryti, nes šeimos pajamos 900 litų tesiekia. Besilaukianti žmona jam dar menkesnė pagalbininkė. Štai ir sėdi du jauni žmonės drėgme dvokiančiame kambarėlyje, ir svarsto, kaip gyventi toliau. Žiemą visokiomis kiliminės dangos atliekomis dangsto kiaurą langą ir sieną, nešildomoje virtuvėlėje sukiojasi su striukėmis.
Privilegiją suteikia tik kartą
Savivaldybės Ūkio skyriaus Turto poskyrio vedėja Zita Tautvydienė ir vyriausioji specialistė Nijolė Grigonienė nelabai gali pradžiuginti šią šeimą.
Eilės yra ir skirstant socialinius būstus. Specialistės neneigia, kad šiai šeimai jau priklausytų didesnis butukas, bet rodo būsto pagerinimo pageidaujančiųjų eilę: joje – 6 šeimos, Judita su Jonu – šeštieji. Pirmoji – motina, auginanti 5 vaikus, gyvenimo sąlygų pagerinimo laukianti jau bene nuo 2006-ųjų.
Beje, eilė sudaroma ne Šilutės savivaldybėje, o Aplinkos ministerijoje, perdavus ten socialinių būstų nuomotojų duomenis.
Praėjusią savaitę įvyko socialinio būsto suteikimo nuomos siūlymo komisijos posėdis. Jo metu sudaryta komisija, kuri jau artimiausiu metu dar kartą aplankys jauną šeimą ir tirs jos gyvenimo sąlygas. „Tik pasiūlyti vargu ar ką galės, nes laisvų butų nėra“, – sako Z.Tautvydienė ir N.Grigonienė.
Laisvų butų atsiranda tada, kai nuomininkai iškeldinami, arba Savivaldybė gauna lėšų iš Aplinkos ministerijos pirkti naujus socialinius butus.
Šiemet jau nupirkti 8 butai, pirkimo procedūras planuojama baigti iki lapkričio 1 dienos. Ar tai labai guodžia, spręskite patys, kai sužinosite, kad vien našlaičių eilėje yra apie 30 laukiančiųjų.
Vienas iš naujai nupirktų butų, vadovaujantis rajono Tarybos sprendimu nustatytais kriterijais, turėtų būti skirtas ir laukiantiesiems gyvenimo sąlygų pagerinimo. Bet, pasak Z.Tautvydienės ir N.Grigonienės, jau keleri metai neskiriama nė to. Vėl dėl tos pačios priežasties – butų labai trūksta.
Judita pasinaudojo teise gauti socialinį butuką kaip našlaitė. Antrą kartą privilegijos nebeturi nė vienas našlaitis.
Keisis namelio paskirtis
Pasak specialisčių, dėl kiauro stogo šeima turi kreiptis į „Butų ūkio“ bendrovę, o ši gali atlikti minimalų remontą. Jei prašymą įteiks Turto poskyriui – irgi gerai, prašymas bus perduotas „Butų ūkiui“. Bet kokiu atveju, „Butų ūkis“ remontuos tik bendrojo naudojimo patalpas arba konstrukcijas.
Remontą buto visuje teks daryti pačiai šeimai.
Norint įrengti vonią, reikia gauti pastato savininko, šiuo atveju – rajono Tarybos leidimą. Tektų parengti projektuką, nes tokia buto pertvarka – jau traktuojama kaip rekonstrukcija. Rajono Taryba, pasak Z.Tautvydienės, dažniausiai pritaria tik tada, jei žmogus rekonstruoti butą ruošiasi savo lėšomis.
Dar viena medalio pusė ta, kad labai greitai keisis namelio, kuriame gyvena minėta šeima ir dar kelios socialinius būstus gavusios šeimos, paskirtis.
Plėtros ir planavimo skyriaus vyr. specialistas Romualdas Ambrulaitis pasakoja, kad pagal jau parengtą H.Šojaus dvaro komplekso tvarkymo projektą, čia bus įkurti Jaunimo nakvynės namai – nedidelis 25 vietų viešbutukas. Jame galės apsistoti turistai, tie, kurie atvyks į būsimame Mažosios Lietuvos regioniniame kultūros centre (taip vadinsis rekonstruotas H.Šojaus dvaro kompleksas) rengiamas konferencijas ar plenerus.
Pastato rekonstrukcija geriausiu atveju turėtų būti pradėta maždaug 2014-aisiais metais ir truktų bent porą metų.
Taigi suk kaip nori, o jokių didesnių investicijų į šį namelį nekištų joks šeimininkas – nebėra prasmės. O ką daryti Juditai su Jonu ir trims jų vaikams?..