Vasario 3 dieną, minint Pasaulinę pelkių dieną, Nemuno deltos regioninis parkas kartu su Lietuvos gamtos fondu surengė žygį po vieną didžiausių ir įspūdingiausių pelkių Lietuvoje – Aukštumalos aukštapelkę.
„Šiemet pavirsti durpe būtų buvę nesudėtinga“, – juokavo pelkių žygio dalyviai. Tokiems juokams buvo pagrindo, nes šiemet pelkė yra prisisotinusi vandens, o ir įšalo nebuvo, tad ne vietoje pastačius koją išsimaudyti buvo labai lengva. Dėl šios priežasties visiems dalyviams buvo privalomi guminiai batai. Kas jų neturėjo, žygio organizatorių buvo išprašyti namo.
Tie kas ryžosi eiti, žygio pabaigoje buvo pavaišinti cepelinais ar šiupiniu ir papuošti Lietuvos šimtmetį simbolizuojančia sege – trispalve spanguole.
Vaišino cepelinais ir šiupiniu
Nemuno deltos regioninio parko rekreacininkė Jūratė Dulkytė pasakojo, kad į žygį buvo užsiregistravę daugiau kaip 200 dalyvių, tačiau atvyko gerokai mažiau – apie 126. Dalyviai leidosi į nuotykių pilną 7 kilometrų ilgio bei 4 valandų trukmės žygį, kurio metu klampojo po nuostabiąją Aukštumalos pelkę, pažino jos zonas. Dauguma žygeivių buvo iš Šilutės ir Klaipėdos, tačiau atvyko ir iš Vilniaus, Mažeikių, Pagėgių.
Jeigu pernai pelkė buvo pašalusi ir per jos ežerėlius buvo galima slidinėti, tai šiemet Aukštumaloje buvo kaip reikiant šlapia.
„Šiemetinio žygio metu ne vienas išsimaudė, tačiau žmonės iš anksto buvo įspėti, todėl turėjo atsarginius batus, drabužius ir sušlapę persirengė“, – įspūdžiais dalinosi J.Dulkytė.
Pirmi 100 užsiregistravusių dalyvių, Lietuvos šimtmečio proga skanavo lietuviško patiekalo – cepelinų, o likę dalyviai buvo vaišinami šiupiniu ir netgi vegetariškais patiekalais.
Pernykštį žygį po pelkę apkartino policijos pareigūnai, baudomis „apdovanoję“ net 14 vairuotojų, palikusių automobilius siauro kelio Šilutė – Kintai pakraštyje. Šiemet tokių nesusipratimų pavyko išvengti. Anot J.Dulkytės, visų pirma buvo mažiau dalyvių, o ir su policija viskas suderinta iš anksto. Žygeiviai iš anksto buvo įspėti nestatyti automobilių prie ištisinės kelio linijos. Taigi niekas nebuvo nubaustas, neprireikė ir patrulio eismui reguliuoti.
Ragavo dangaus vandens
„Nulipus nuo tako šlapia, ir kuo toliau, tuo šlapiau. Pelkė tiesiog liūliavo“, – pasakojo žygyje su dukra buvusi Inesa. Tiesa, jos tik pasivaikščiojo tvirtu pažintiniu taku ir grįžo atgal, nes pabijojo be botų bristį į liulančią pelkę.
Vieną iš žygeivių grupių vedęs Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius pasakojo, kad ankstesniais metais žiema duodavo įšalo ir į pelkę žygeiviai eidavo drąsiai. Šeštadienį visi Aukštumalos kanalai ir ežerai buvo atviri, tad vedlys dalyviams liepė kojas dėti tik ant kupsto, prieš tai dar pasitikrinus.
Ant apžvalgos bokštelio ši grupė prisuko ir iškabą – paršiuką „Numetei šiukšlę, kriuktelėk“, primenantį, kad pelkėje nevalia šiukšlinti, o juo labiau rūkyti. Juk, įtariama, dėl numestos nuorūkos pernai gegužę Aukštumaloje kilo gaisras, kurio metu sudegė 20 arų žolės, 200 metrų naujo medinio tako, o dar 50 metrų – apdegė.
R.Kubilius taip pat priminė, kad iki rugpjūčio 1 dienos po pelkę vaikščioti draudžiama. Jis taip pat parodė teritoriją, kurioje kasamos durpės, kurias dauguma mūsų nusiperkame parduotuvėse ir sodiname gėles. Pagal dabar galiojančią sutartį Valstybė gauna tik 1,5 Eur už kubinį metrą iškastų durpių…
Perėję ekspolatacinę zoną žygeiviai pamatė natūralią aukštapelkę, ežerų klodus.
Ekologas žygeiviams pasiūlė atsigerti ežerėlio vandens, dar dangaus vandeniu vadinamo. Anot jo, ežerėlio vanduo kuo giliau, tuo kitokio skonio. Tai yra grynas rūgštus durpingas vanduo, tamsesnis už kavą. Šis vanduo turi daug gydomųjų savybių, jame būtų galima išsimaudyti rugpjūčio mėnesį. Tik jeigu jau lipsite į šį vandenį, žinokite, kad ežerėlio viršuje vandens šiluma bus +20, o dugne gali būti ir tik 4 laipsniai.
Beje, nei viename Aukštumalos ežerėlių nėra žuvų, nei vienas kiras čia nebuvo atskridęs.