Pensijos: savanoriško kaupimo pensijai galimybės

pensininkasNors išėjus į pensiją dalis gyvenimiškų poreikių natūraliai sumažėja, paskaičiuota, jog kokybiškam gyvenimui senjorai turėtų gauti bent du trečdalius buvusių pajamų. Lietuvoje iki tokio rodiklio dar toloka: vidutiniškai pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio. Be to, didžioji dalis – 80 proc. pensijos – išleidžiama tik būtinosioms reikmėms, o trečdalį senjorų finansiškai remia artimieji.

Turint omenyje sparčias visuomenės senėjimo tendencijas, šie faktai yra svarus postūmis savarankiškai kaupti finansiškai aprūpintai ir saugiai senatvei. Tad ką apdairiems gyventojams gali pasiūlyti lietuviška pensijų sistema?

Asmeninių finansų institutas tęsia šviečiamąjį publikacijų ciklą „Ar žinote, kad“ ir supažindina su savanoriško kaupimo pensijai galimybėmis – II ir III pensijų sistemos pakopomis.

II pakopos pensijų fondai – savanoriškai pasirenkama kaupimo senatvei priemonė

Savanoriškai pasirenkama kaupimo senatvei priemonė, kai dalis valstybiniam socialiniam draudimui pervedamų mokesčių nukreipiama į pasirinktą privatų pensijų fondą, vadinama antrąja pensijų sistemos pakopa. Šioje pakopoje lėšas kaupia tik dirbantys pagal darbo sutartis arba veiklą vykdantys ir kitomis formomis, bet savanoriškai įmokas papildomai valstybinei senatvės pensijai kaupti mokantys gyventojai.

Kitaip tariant, turintys verslo liudijimus ar dirbantys pagal autorines sutartis ir savanoriškai papildomų įnašų Sodrai nemokatys  prie šios pakopos prisijungti negali. Tačiau tapusieji II pakopos dalyviais panorę nutraukti sutartį pagal dabar galiojantį reglamentą to padaryti negalės.

Galima tik pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų fondą.

2012 m. birželio 1 d. Lietuvoje veikė 30 II pakopos pensijų fondų, kuriuos valdė 9 pensijų kaupimo bendrovės. Šiuose fonduose buvo sudaryta 1066,7 tūkst. aktyvių pensijų kaupimo sutarčių, o pensijų išmokų sutartys pasirašytos su 9537 senjorais.

Dalyvavimas II pakopoje garantuoja „asmenines kaupimo sąskaitas“ ir nemažina grynųjų pajamų

II pakopos pensijų sistemoje asmuo turi savo kaupiamąją sąskaita, į kurią kartą per mėnesį pervedamos lėšos, priskaičiuotos nuo gauto atlyginimo. Tačiau pervedama dalis nėra papildomai atskaitoma nuo darbo užmokesčio. Taigi pasirinkimas dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje nemažina grynųjų asmens pajamų, o į fondą pervedama dalis Sodrai mokamo mokesčio.

Fonde sukauptos lėšos ilgainiui auga jas investuojant į pasirinkto rizikingumo finansines priemones. Dėl mažesnės mokesčių dalies, liekančios Sodros sitemoje, proporcingai įmokoms į pensijų fondą mažėja būsima asmens valstybinė senatvės pensija.

Kuo jaunesnis būsimasis pensininkas, tuo didesnės rizikos fondą rekomenduotina rinktis

Tampant II pakopos dalyviu, tenka pasirinkti ne tik pensijų kaupimo bendrovę, bet ir pensijų fondo rizikingumą. Kitaip tariant, reikia nuspręsti, kokia dalis pervedamų lėšų bus investuojama į akcijas, o kokia į obligacijas. Nuo šių pasirinkimų priklauso vertės svyravimai, lemiantys investuojamų lėšų grąžą bei riziką.

Paprastai investiciniai fondai siūlo rinktis vieną iš kelių fiksuotų pasiūlymų. Pavyzdžiui, „Swedbank“ investicijų valdymas turi 5 skirtingos rizikos pensijų fondus. Mažiausiai rizikingame visos lėšos investuojamos į obligacijas. Labiausiai rizikingame – į akcijas. Tarpiniuose variantuose keičiasi akcijų ir obligacijų santykis.

Pensijų fonduose galioja svarbus investavimo principas – kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnę riziką galima prisiimti. Taigi jaunam būsimajam pensininkui rekomenduojama rinktis didesnės rizikos fondą ir atvirkščiai.

Tačiau svarbu atminti, jog pasirašius sutartį ir pasirinkus fondą, „ant laurų“ užmigti neverta. Bėgant metams rizikingumą būtina mažinti – palaipsniui keisti į vis mažesnės rizikos fondus, o galbūt netgi pakeisti pensijų fondo valdytoją.

Rekomenduotinas rizikingumas (akcijų dalis) skirtingo amžiaus investuotojams

Rizikingumas

Sulaukę pensinio amžiaus, II pakopos dalyviai gaus dvi išmokas

Tapus II pakopos dalyviu ir sulaukus pensinio amžiaus, asmuo gaus dvi išmokas: vieną iš Sodros (valstybinę pensiją), kitą – iš pensijų fondo, kuriame kaupė. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog valstybinės pensijos dydis bus mažesnis nei būtų buvęs liekant tik valstybinėje pensijų sistemoje.

Vis dėlto suma, kuria valstybinė pensija bus mažesnė, ilguoju laikotarpiu, tikėtina, bus kompensuota ir viršyta pensijų fonde sukaupta suma.

II pakopos dalyviams sukauptas lėšas išmokės gyvybės draudimo bendrovė. Būtent su ja asmuo sulaukęs pensinio amžiaus turi sudaryti pensijų anuiteto mokėjimo sutartį. Tuomet fonde sukaupti pinigai nukeliaus į gyvybės draudimo bendrovės sąskaitą, o iš jos kas mėnesį bus pervedamas sutarto dydžio anuitetas1.

II pakopos fondų pensijų išmokas galima gauti ne tik dalimis, bet ir iš karto, kaip vienkartinę išmoką. Toks variantas tiks tiems, kurie senatvei pradėjo kaupti per vėlai, likus vos keletui metų iki pensijos arba tai darė su ilgomis pertraukomis. Tokiu būdu sukauptos lėšos gali būti mažesnės nei reikia įsigyti minimalaus dydžio pensijos anuitetą.

Atsiimti sukauptas lėšas iš karto galima ir tuo atveju, jei suma bus gerokai didesnė nei reikia įsigyti maksimalaus dydžio dydžio anuitetą. Tuomet susidaro perviršis, kurį ir galima pasiimti visą arba dalimis.

Sukauptas lėšas gali paveldėti artimieji

Priešingai nei „Sodrai“ mokamos įmokos, šios lėšos yra paveldimos.

Sukauptos lėšos fonde nepaliaus „dirbusios“ ir netekus darbo, ligos atveju ar dėl kitų priežasčių nustojus mokėti mokesčius. Pradėjus dirbti, pervedimai į fondą atsinaujins automatiškai.

Kaupimas fonduose nenutrūks ir dėl darbdavio kaltės, jei jis nesumokės socialinio draudimo įmokų „Sodrai“. Kaupiamosios įmokos bus vis tiek pervedamos, kadangi pati „Sodra“ išieškos skolas iš darbdavio.

III pensijų sistemos pakopoje gali dalyvauti visi

pensininkaiPasirinkęs III pakopą asmuo nebepriklauso nuo „Sodrai“ mokamų mokesčių perskirstymo, o pensijai kaupia visiškai savarankiškai, atsižvelgdamas į savo pajamas. Kitaip tariant, žmogus pats sprendžia, kokią sumą įnešti į fondą (atsižvelgdamas į minimalios sumos reikalavimą), taip pat gali pasirinkti periodiškumą.

Šioje sistemoje jau nesvarbus nei veiklos pobūdis, nei darbo santykių įforminimas, tad III pakopoje gali dalyvauti visi norintys, nesvarbu ar yra prisijungę prie II pakopos, ar ne.

2011 m. pabaigoje III pakopos sutartis turėjo 26 430 asmenys. Lietuvoje veikė 9 III pakopos pensijų fondai.

III pakopos pensijai kaupti finansinės įstaigos siūlo III pakopos pensijų fondus arba kaupiamojo gyvybės draudimo (GD) produktus.

III pakopos įmokas gali pervesti ir kiti asmenys, jų tarpe – ir darbdaviai

Pažymėtina, kad III pakopos įmoka gali būti pervedama ne tik paties dalyvio, bet ir kito asmens. Tai gali daryti net darbdavys, suinteresuotas finansiškai motyvuoti pavaldinį. Personalo specialistai prognozuoja, kad tokia motyvavimo priemonė ateityje gali tapti vis populiaresnė.

Prie III pakopos pensijų fondų patrauklumo prisideda ir tai, kad galima investuoti į kelis skirtingus fondus pas kelis skirtingus valdytojus. Kaip ir II pakopoje, čia įmokų grąža priklauso nuo pasirinkto rizikingumo bei situacijos finansų rinkose.

Dalyvaujantys III pakopoje turi teisę pasinaudoti GPM lengvata

Vertėtų žinoti, kad kaupiant III pakopoje taikoma GPM lengvata. Tai reiškia, jog deklaruojant pajamas kitų metų pavasarį, dalį per kalendorinius metus sumokėtų įmokų (ne daugiau nei 25 proc. nuo per metus sumokėto GPM sumos) galima susigrąžinti.

Tačiau GPM lengvata galės pasinaudoti tik mokantys 15 proc. GPM tarifą. Tie, kurie, pavyzdžiui, dirba pagal verslo liudijimą, tokios galimybės neturės.

Kuo skiriasi kaupimas pensijoje II ir III pakopose

Atsižvelgiant į dabartinių senatvės pensijų dydį, valstybinio socialinio draudimo finansinę situaciją bei demografines tendencijas, savarankiško kaupimo svarba yra neabejotina. Šiuo metu egzistuojanti savanoriško pensijų kaupimo sistema bei kitos finansinės priemonės (kad ir, pavyzdžiui, periodinis indėlis) siūlo gana plačias galimybes užsitikrinti finansiškai aprūpintą senatvę.

Tačiau sėkmingam pensijų sistemos veikimui reikia kelių sąlygų – nuoseklumo reglamentuojant II ir III pakopos pensijų fondų veiklą ir gyventojų aktyvumo rūpinantis savo pačių ateitimi.

PAAIŠKINIMAI:

1. Pensijų anuitetas – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka iš fonde sukauptos sumos.

Anuitetas nuperkamas gyvybės draudimo bendrovėje. Jis yra privalomas, kai pensijos gavėjui apskaičiuoto pensijų anuiteto vienos išmokos dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (2009 m. gruodžio mėn. bazinė pensija siekė 360 Lt, o nuo 2010 m. – 396 Lt).

Pensijų anuiteto išmokos dydis apskaičiuojamas Draudimo priežiūros komisijos nustatyta tvarka pagal formulę, kurią galite rasti www.lb.lt puslapyje. 2009 m. gruodžio mėn. pensijų anuiteto sutartis buvo privaloma, kai 62 m. vyras yra sukaupęs ne mažiau kaip 26 635 Lt sumą, 60 m. moteris – daugiau nei 37 635 Lt sumą.

Svarbu žinoti, kad pensijų fondo dalyvis, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, turi teisę:

  •     pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją – gyvybės draudimo įmonę;
  •     pasirinkti pensijų anuiteto rūšį;
  •     nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią neribotam laikui.

Renkantis pensijų anuiteto rūšį, reikia žinoti, kad Pensijų kaupimo įstatyme yra įtvirtinti keli pensijų anuiteto reikalavimai. Pensijų anuitetas:

  •     negali būti mažėjantis;
  •     turi būti mokamas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos;
  •     gali būti mokamas pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį dalyvio įpėdiniams po jo mirties.
TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.