Aktyvus ir neabejingas pirkėjas, net jei jis jau ir aštuntą dešimtį bebaigiantis, gali prispausti uodegą nesąžiningiems paslaugų teikėjams. Tą įrodė mūsų skaitytoja p.Kazė, kurią labai papiktino dujų pardavėjų sukčiavimas.
Pensininkė, pasvėrusi jai atvežtus dujų balionus ir įsitikinusi, kad juose trūksta po kelis kilogramus dujų, sugebėjo išsireikalauti, kad tiekėjai atitinkamai sumažintų tų balionų kainą. Be to, informavo tokius pažeidimus tiriančią Metrologijos inspekciją. Moteris akcentavo, jog kovoja ji ne tik už save – jai skauda ir dėl kitų apgaudinėjamų žmonių.
Ar toks šilutiškės poelgis turės įtakos jau kelis kartus baudas pelniusios dujų pardavimo įmonės veiklai, pamatysime ateityje.
Pasigedo monopolininko sąžiningumo
Ponia Kazė su vyru yra iš tų nedaugelio šilutiškių, kurie atsisakė centralizuoto šilumos tiekimo paslaugos. Pagyvenę žmonės savo bute dujinį šildymą įsivedė dar 2000-aisiais, ir buto šildymas jiems dabar atsieina perpus pigiau nei jų kaimynams.
Tiesa, moteris su nostalgija mena tuos laikus, kuomet daugiabučių kiemuose buvo įrengti dujų rezervuarai. Anot jos, tuomet dujos ir kainavo pigiai, ir jų apskaita buvo tiksli ir aiškiai suprantama – kiekvienas butas turėjo skaitiklį. Dabar dujų pirkėjai turi pasikliauti tiekėjų sąžiningumu – vargu ar kiekvienas dujų baliono pirkėjas imsis jį sverti ir įsitikinti, kad jame yra reikiamas dujų kiekis.
Geriau vartotojui, Kazės nuomone, buvo ir tuomet, kai Šilutėje buvo dvi dujomis prekiaujančios įmonės – „Junikada“ ir „Jozita“: vartotojas bent jau pasirinkimą turėjo. Bet pastarajai Šilalėje registruotai įmonei perėmus mūsiškės „Junikados“ verslą, vartotojams beliko naudotis monopolininko paslaugomis. Jo sąžiningumo pensininkė ir pasigedo.
Balionuose trūko 2 kg ir 3 kg dujų
Pastaruoju metu stebėdama, per kiek laiko buto šildymui sunaudoja vieną dujų balioną, p. Kazė atkreipė dėmesį į keistą dalyką. Anot jos, kai kada baliono užtekdavo kelioms savaitėms, bet pasitaikė, kad visai panašiu oru jo pakako vos savaitei. Tai paskatino pensininkę pagalvoti apie tai, kad gal balionus vertėtų pasverti.
Artėjant Kalėdoms užsakiusi 5 balionus, ji iš karto įspėjo UAB „Jozita“ užsakymų priėmėjus, kad pustuščių balionų jai nevežtų. Kažkada sandėlininke dirbusi ir svorio matus neblogai išmananti moteris patikino, kad balionus pasversianti. Mat namuose ir svarstykles turi, ir žino, kiek tie balionai turi sverti tušti ir pilni.
Bet tuomet balionų svorio netikrino – sako, pasitikėjusi tiekėjais. Bet kai vienas balionas ištuštėjo vos per 5 dienas, p.Kazė nusprendė nebesileisti apgaudinėjama.
Kai dar 3 balionus ji užsisakė sausio viduryje, vėl įspėjo, jog pustuščių nebepriimsianti.
Įmonės darbuotojui, atvežusiam dujas, pensininkė nurodė iš karto dėti balionus ant svarstyklių. „Dviejuose balionuose trūko po 2 kilogramus, viename – 3 kilogramų“, – piktinosi šilutiškė, apie apgavystę pasakodama „Šilutės naujienoms“.
Vadovas toleruoja vagystes
Tądien šilutiškių pensininkų bute kilo nemenkas konfliktas. Ponia Kazė atsisakė priimti jai atgabentas dujas, jos pačios žodžiais tariant, siūlė jas atvežusiems vyrams vežtis jas atgal. „Kur mes jas dėsime?“ – išgirdo atsakymą.
Moteris paskambino pačiam Šilalėje registruotos „Jozitos“ vadovui Jonui Jakubauskui.
Kalbantis su pastaruoju, pasak pensininkės, piktas buvo jų abiejų tonas. Dar nespėjusi iki galo išdėstyti savųjų pretenzijų, šilutiškė išgirdo J.Jakubausko pasipiktinimą, kodėl visą pusvalandį užlaikanti jo darbuotojus.
Moteris ypač piktinasi, kad įmonės vadovas, anot jos, saviškių kaltės visiškai nepripažino. „Ko jūs čia pykstate? Juk kai einate pas gydytoją, jam irgi papildomai mokate, nors jis dar ir algą gauna“, – taip, anot šilutiškės, ją auklėjęs J.Jakubauskas.
„Jis akivaizdžiai toleruoja tokias vagystes“, – konstatavo moteris.
J.Jakubauskas jai siūlė pačiai nuvažiuoti į kolonėlę ir ten pasverti balionus. Tik išgirdęs, kad dujų užsakovai – sunkiai vaikštantys garbaus amžiaus pensininkai, „Jozitos“ vadovas pasiūlė p. Kazei už balionus mokėti mažiau -atimti tiek, kiek dujų trūksta. O galiausiai net pažadėjo asmeniškai „pakontroliuoti savo darbuotojus“.
Čia pat suskaičiavę trūkstamų kilogramų kainą, dujas atvežę darbininkai nuo 230-ies litų nubraukė net 35 litus. Tą „nusiderėjimą“ įrodantį kvitą šilutiškė saugo ir dabar.
Skaudu, kad mausto kitus
Beje, moteris paprašė pasverti ir jos išnaudotus tuščius balionus. Aptiko, jog jie sveria po kilogramą daugiau, nei turėtų (neva tikras jų svoris yra nurodytas ant balionų pritvirtintose metalinėse plokštelėse). Dujininkai paaiškino, kad balionai sunkesni dėl to, kad juose susikaupia nuosėdos.
„Tai kodėl ant balionų nenurodo tikrojo svorio – su nuosėdomis? Juk dabar mes jiems dar ir už nuosėdas turime sumokėti“, – nesibaigiančiomis apgavystėmis piktinosi moteris.
Kazei pikta ne tik dėl savęs, ji sako teisybę visada surasianti. Skaudu dėl kitų šilutiškių, kuriuos dujų tiekėjai, jos žodžiais tariant, maustys ir toliau. Juk ne visi namuose svarstykles turi, ne visi sugebėtų susirasti dujų tiekimo įmonės vadovą bei inspektorius, tikrinančius tokias įmones.
Ponia Kazė sugebėjo. Ji kreipėsi į Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos skyrių, išdėstė problemą vyriausiajai valstybinei inspektorei Rimai Liepinienei.
Tikrintojai baudė jau kelis kartus
Kada Metrologijos inspekcija imsis tikrinti „Jozitos“ dujų pardavėjus, nesiimame spėlioti. „Sužinoję, kad gavome skundą, jie jau tikisi patikrinimo, tad visus trūkumus bus susitvarkę“, – spėliojo R.Liepinienė. Tačiau tikrinimų šioje įmonėje bus dar ne vienas. Juolab kad „Jozita“ gerai žinoma ir Klaipėdos, ir Tauragės Metrologijos inspekcijoms.
Metrologijos inspekcijos Tauragės skyriaus viršininkas Kęstutis Butkus sakė, kad šilališkių įmonė nuo 2010-ųjų kelis kartus pelnė baudas nuo 150 iki 300 litų. Vis už tą patį – nepakankamą dujų kiekį balionuose. „Nuolat tai vienur, tai kitur išlenda dujų trūkumai šios įmonės balionuose“, – sakė K.Butkus.
R.Liepinienė informavo, jog dujų balionai, kuriuose jas vartotojams gabena tiekėjai, turi būti švarūs, gražūs ir neaprūdiję. Ant jų privalo būti etiketė su nurodytu pripiltų dujų svoriu. Dujų turi būti 21 kilogramas. O tuščių balionų masė yra skirtinga – ji irgi turi būti nurodyta ant baliono viršuje esančios metalinės plokštelės.
Prekybos dujomis vietose turi būti kontrolinės svarstyklės, kuriomis patikrinti perkamo baliono masę gali kiekvienas pirkėjas. Bet R.Liepinienė pripažino, jog pensininkams taip kontroliuoti dujų tiekėjus būtų sudėtinga – jie juk nenuvažiuos į prekybos vietas. Balionai jiems pristatomi į namus, tad belieka juos priimti arba ne.
Pasak R.Liepinienės, galimybė sukčiauti yra visur. Kartais inspektoriai susiduria su faktais, kuomet kokį nors sukčiavimo būdą savo naudai arba keršydami darbdaviui sugalvoja įmonių darbuotojai. Kartais paaiškėja, kad nurodymus sukčiauti duoda patys įmonių vadovai. Tik anksčiau ar vėliau yla vis tiek išlenda iš maišo.
J.Jakubauskas pasiuntė čiuožinėti…
„Jozitos“ vadovas J.Jakubauskas į aprašytos situacijos komentarus su žurnalistais nesileido. Dar daugiau – iš jo lūpų išgirdome tokių „vertinimų“ visų mūsų plunksnos brolių atžvilgiu, kad pateikti jų viešajai erdvei nedrįstame…
Bet keisčiausia buvo tai, kad J.Jakubauskas teigė nieko nežinantis apie nemalonų incidentą su šilutiške. „Negalėjo būti jokios neatitikties, jūs viską meluojat. Kaip drįstat tokių nesąmonių klausti, taip kalbėti ir rašyti“, – drėbė verslininkas.
Dar jis mums išaiškino, jog kiekvienas turi dirbti savo darbą: dantistas – tikrinti dantis, ginekologas – kitas vietas… Metrologai irgi turi savo pareigas – tikrinti. Tad jokios čia tragedijos nėra…
Savojo monologo pabaigoje dujų tiekėjas „neturintiems ką veikti žurnalistams“ pasiūlė verčiau nusipirkti pačiūžas ir eiti čiuožinėti… Džiaugiamės, kad pasiuntė ne dar toliau…