“Niekam nėra paslaptis, kad moterys gyvena ilgiau už vyrus, tačiau Lietuvoje skirtumas tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės itin didelis“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė.
Vyrai žiūri pro pirštus
Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė už moterų – tai didžiausias skirtumas tarp ES šalių. Galbūt dėl to jie dažniau linkę manyti, jog jiems nebūtina rūpintis pensija. Toks įsitikinimas gali būti klaidingas dėl poros priežasčių. Pirma, vyrų gyvenimo trukmė sparčiai auga ir tikėtina, kad dabartiniai jauni vyrai ateityje gyvens ilgiau. Dar 2009 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 67,1 metų, o 2020 m. – jau 70 metų.
Ši statistika atspindi tik bendrą gyvenimo trukmę, kurią skaičiuojant įtraukiami ir anksti dėl nelaimingų atsitikimų gyvenimą palikę asmenys. Tačiau jeigu pasiekėte pensinį amžių, tikėtina, jog gyvensite žymiai ilgiau, dabar Lietuvos vyrai, sulaukę 65-erių, vidutiniškai gyvena iki 79 metų. „Todėl, norint užsitikrinti finansinį saugumą, svarbu, kad vyrai į savo ateitį nežiūrėtų pro pirštus“, – sako L. Načajienė.
Moterys gyvena ilgiau
Moterims kyla kitų iššūkių. Žemesnės moterų pajamos lemia ir mažesnes pensijas. Karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, lyčių skirstymas į skirtingas profesijas, kiti veiksniai lemia, kad Lietuvos moterys uždirba 12,1 proc. mažiau nei vyrai, ir gauna mažesnes pensijas. Pasak „Sodros“ statistikos, vidutinė moterų senatvės pensija siekia 390 eurų – 70 eurų mažiau už vidutinę vyrų pensiją, kuri sudaro 460 eurų.
Pensinio amžiaus sulaukusių moterų skurdo rizika siekia beveik 40 proc. ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už pensininkų vyrų, rodo 2019 m. duomenys. Moterų finansinius sunkumus pensijoje sąlygoja tai, kad jos 7,5 kartų dažniau tampa našlėmis, o 65 metų amžiaus sulaukusios pensijoje praleidžia vidutiniškai 5 metais ilgiau. Tai reiškia, kad su penktadaliu mažesne pensija, tikėtina, vienišos moterys gyvena ilgesnį laiką, o tai gali sukelti iššūkių siekiant kokybiškai praleisti likusius metus.
Susirūpinti turi visi
„Sodros“ pensija jau neužtikrina patogios senatvės. Atsižvelgiant į demografinę situaciją ir ilgėjančią gyvenimo trukmę, ateityje iš anksto pasiryžti papildomam investavimui pensijai gali būti dar svarbiau, nei dabar. Jei situacija ateityje išliks tokia pat, valstybinė pensija sudarys vos trečdalį dabar asmens gaunamų pajamų – perpus mažiau nei rekomenduojama gauti, norint jaustis užtikrintai.
„Priimta rekomendacija, kad patogią senatvę užtikrina bent 70 – 80 proc. iki tol buvusių pajamų. Investavimas antroje pakopoje pensiją potencialiai gali užauginti iki 40 – 50 proc. buvusių pajamų, o likusią dalį, tikėtina, padės sukaupti investavimas trečioje pakopoje. Žinoma, investuojant pensijų fonduose būtina atsižvelgti į riziką, nes investicijų vertė gali ir augti, ir kristi“, – sako L. Načajienė.