„Per pastaruosius 5 metus gelbėtojai išgelbėjo 551 skendusį asmenį. Vidutiniškai per metus ištraukiame 110 nuskendusių asmenų, iš jų 4 vaikus“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Dažniausiai žmonės nuskęsta kaimiškose vietovėse. Skęstančiųjų statistika išlieka maždaug tokia pat, situacija negerėja. Dažniausiai žmonės skęsta, nes tinkamai neįvertina savo plaukimo įgūdžių, būna padauginę alkoholio. Taip pat, nes šokinėja į vandenį nežinomose vietose. Vaikai prie vandens būna paliekami be priežiūros.
PAGD planuoja žymėti pavojingiausias skendimų vietas žemėlapiuose, stiprinti pirmosios pagalbos ir gaivinimo mokymus.
Labai pavojinga, kai žmonės nutaria šokinėti į jiems nepažįstamus vandens telkinius. Birželį vanduo nebūna įšilęs, tai kūnui didžiulis šokas, staiga įšokus į vandenį. Reikia įlipti prisipratinus, gal šiek tiek apsitaškyti save, tik po bandyti plaukti.
Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia, reikia kviesti gelbėtojus ir tik po bandyti pasiekti skęstantį asmenį. Jei šalia yra gelbėjimo ratas, būtent jį reikėtų bandyti numesti skęstančiajam.
Net ir jei galvojate, kad gerai plaukiate, nereikėtų gelbėti to žmogaus, nes skęstantysis stengsis jums lipti ant galvos. Yra buvę atvejų, kai nuskęsta du žmonės, kai vienas iš jų buvo šokęs kitam padėti.
Jei žmogus pajunta, kad skęsta, jam reikia bandyti išlikti ramiam, šaukti, mojuoti, bandant prisišaukti pagalbą, bandyti vandenyje atsigulti ant nugaros. Jei pavyksta nusiraminti, žmogus turėtų bandyti plaukti link kranto.
2025 m. gelbėtojams 379 kartus teko dirbti vandenyje, jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 vaikus, bei išgelbėjo 41 gyventoją. Daugiausia žmonių pernai nuskendo birželį – 13, liepą – 10, rugpjūtį – 8.
ELTA inf.
