Birželio pradžiai Lietuvoje nebūdingi karščiai keičia pirkėjų įpročius. Parduotuvėse dabar ypatingai auga vandens pardavimai – jį žmonės dažniausiai renkasi norėdami atsigaivinti. Palyginti su praėjusiais metais, per pirmąją karštojo šių metų birželio savaitę „Maxima“ pardavė 43 proc. daugiau vandens.
„Vasariškus pirkėjų krepšelio pokyčius šiemet stebime anksčiau nei ankstesniais metais, todėl operatyviai adaptuojame tiekimą, kad parduotuvės turėtų pakankamai vandens ir kitų gaiviųjų gėrimų. Matome, kad dažniausiai žmonės atsigaivinimui renkasi vandenį, nors auga ir kitų gaiviųjų gėrimų paklausa“, – pasakojo „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Vanduo – dažniausias pasirinkimas gelbėjantis nuo kaitros. Vaisvandenių pardavimai birželio pradžioje išaugo 22 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų dabar nuperkama keliais procentais daugiau.
Tuo tarpu vandens paklausos augimas buvo ryškus visose jo kategorijose. Gazuoto vandens birželį perkama 39 proc. daugiau nei prieš metus; vandens su skoniu – 36 proc. daugiau, o labiausiai karštis populiarino negazuotą vandenį – jo parduota 51 proc. daugiau. Tai, kad labiausiai populiarėja vanduo, teigiamai vertina mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
„Dažnai daroma klaida gaivintis saldintais gėrimais. Jie, nors ir skystis, nepadeda organizmo ląstelėms atgauti skysčių balansą. Geriausiai tam tinka vanduo. Jei daug būnate lauke ir prakaituojate, prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, taigi dalį vandens pakeiskite aukštos mineralizacijos natūraliu vandeniu. Tik nedarykite klaidos visą geriamąjį vandenį pakeisdami mineraliniu, nes taip galite gauti per daug druskų, imti tinti, gali pakilti kraujospūdis. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų nepakankamumu ir kitomis ligomis, kai ribojamas druskų arba skysčių kiekis, būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju dėl mitybos ir skysčių vartojimo per karščius“, – pasakojo V. Kurpienė.
Mitybos specialistė nurodo, kad įprastai skysčių poreikis per parą teoriškai skaičiuojamas 30 ml 1 kūno kilogramui. Jei yra sportuojama ar intensyviai prakaituojama – vandens poreikis išauga ir formulių apskaičiuoti skysčių poreikį nėra, tačiau galima remtis keliais kitais kriterijais. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį, kiek dažnai einama šlapintis. „Jei nebuvote 4-5 pastarąsias valandas (išimtis – miego metas), tai reiškia, kad skysčių trūksta. Kitas kriterijus – šlapimo spalva. Ji visos dienos metu turėtų būti švelniai gelsvos spalvos. Jei šlapimas ryškiai geltonas ar net rudas – trūksta vandens ir reikėtų kuo greičiau atstatyti jo kiekį organizme, siekiant išvengti nuovargio, širdies veiklos sutrikimo ar net šilumos smūgio“, – patarimu, kaip pastebėti organizmo siunčiamą signalą dėl vandens trūkumo dalinasi V. Kurpiene.
„Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vanduo yra maisto produktas ir jis turi būti suvartojamas per 4-6 valandas nuo buteliuko atidarymo momento, kai temperatūra siekia 22-24°C. Kai karštis didesnis, vanduo genda greičiau. Plastikinės taros nerekomenduojama laikyti atviruose saulės spinduliuose ir ji nėra skirta daugkartiniam vartojimui. Tam įsigykite gertuves, tikrai jų rasite ir „Maximose“, – rekomendavo V. Kurpienė.