Antradienį priešpiet per Šilutę nusidriekė neregėta kolona – prie tūkstančių visos Lietuvos ūkininkų prisijungusių mūsų krašto žemdirbių burzgianti ir riaumojanti daugiau nei 100 traktorių eilė. „SOS Lietuvos kaimui“, „Lietuva. Tavo kaimas miršta“, – tokiais ir panašiais plakatais, o kai kurie – net ir Lietuvos trispalvėmis papuošti traktoriai miesto aplinkkeliu ir vakarinės dalies Šilutės gatvėmis judėjo vos 20 km per valandą greičiu. Apsukę ratą per Pagrynius jie vėl grįžo į miestą, vėliau padarė dar vieną ratą, bet jau apie save primindami ir garsiniais signalais. Iš viso akcijos Šilutėje dalyviai nuvažiavo apie 50 kilometrų maršrutą.
Tai antroji visos šalies ūkininkų protesto akcijos dalis – įspėjamasis protestas, siekis atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į žemdirbių problemas. Jeigu ir jis nesustabdys valdžios ketinimų didinti kai kuriuos mokesčius, jau gruodžio mėnesį žemdirbiai planuoja su savo technika „okupuoti“ sostinę.
Kolona elgėsi kultūringai
110 – maždaug tiek įvairių traktorių su švyturėliais, papuoštų plakatais, Šilutę apsuko aplinkkeliu nuo Verdainės automobilių žiedo, ir pro Traksėdžius atburzgė į miestą. Kolonos priekyje su Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliava važiavo Šilutės ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Stebėjusieji akciją matė, kad žemdirbiai elgėsi kultūringai ir stengėsi netrukdyti eismui: ne vienas jų stabdė koloną, praleisdami gatves kirsti laukiančių automobilių eilutes, net ir prie perėjų laukiančius pėsčiuosius. Kolona niekur nesustojo, ją lydėjo policijos ekipažai.
Pro rajono savivaldybę kolona pasuko link Rusnės, pasiekusi K. Griniaus tiltą suko link Pagrynių, o iš ten išvažiavusi į Pagėgių kelią netrukus padarė dar vieną ratą pro rajono savivaldybę. Akcija Šilutėje truko beveik 3 valandas.
Savivaldybėje ir policijoje suprato ir padėjo
Pagrindinis šios akcijos organizatorius Šilutės rajone, krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, jog Šilutės rajono savivaldybės vadovai leidimą taikiam piketui davė vos paprašyti ir jokių trukdžių nedarė. Kiek žinoma, tokio leidimo negavo tik Šiaulių krašto ūkininkai, tačiau ir jie sugebėjo išsisukti iš tokios padėties – pikete dalyvavo.
Iš viso pagal pirminį planą, prie akcijos turėjo jungtis 2 – 3 tūkstančiai visų šalies rajonų žemdirbių, maždaug po 50 – 60 žemės ūkio mašinų kiekviename rajone. Bet jau akcijos išvakarėse prabilta apie kur kas didesnius skaičius.
K. Andrijauskas sakė irgi tikėjęsis, jog į akciją atvyks apie pusšimtis ūkininkų. Tačiau prisijungusiųjų skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis – apie 110. Jie Šilutėn judėjo iš visų rajono kampelių ir taikiai jungėsi į bendrą koloną.
Piketuotojus nustebino, jog netgi iš anksto informavus apie vyksiančią akciją, buvo pastebėta kai kurių vairuotojų tolerancijos stygius. Sankryžose kai kurie lengvųjų vairuotojai stengėsi demonstruoti savo nekantrumą ir nepasitenkinimą, kuomet teko bent trumpam luktelėti praleidžiant ilgą koloną.
„Tokiais atvejais labai padėjo policijos pareigūnai, jie stabdė tokius nekantruolius ir įspėjo arba surašė protokolus“, – sakė K. Andrijauskas.
Jis dėkojo ir Šilutės r. policijos komisariato vadovams Artūrui Mikalauskui ir Mariui Mulskiui, kurie, pasak K. Andrijausko, labai geranoriškai atsiliepė į šilutiškių ūkininkų prašymą leisti dalyvauti akcijoje.
„Organizuodamas akciją nesusidūriau su jokiais valdžios trukdžiais, ir rajono savivaldybėje, ir Policijos komisariate sulaukiau supratimo ir visapusiškos pagalbos. Už tai esu labai dėkingas jų vadovams“, – sakė krašto ūkininkų vadovas.
Jis dėkoja ir visiems žemdirbiams, kurie noriai ir aktyviai prisijungė prie akcijos, neskaičiuodami savo laiko nei išlaidų važiavo į Šilutę iš visų atokių rajono kampelių. „Aš net pats netikėjau, kad tiek mūsiškių suvažiuos“, – sakė jis.
„Traktoriai“ – „Kryžių“ tąsa
Tik prieš porą savaičių visos šalies, tarp jų – ir Šilutės krašto ūkininkai savo laukuose pastatė žalius kryžius, kurie, anot akcijos rengėjų, simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, sveiką ir skanų maistą. Kartu jie atspindi ir mūsų žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, jų supriešinimą su visuomene. Jei ir antroji akcijos „Lietuva, tavo kaimas miršta“ dalis – „Traktoriai“ neduos rezultatų ir žemdirbiai nesulauks valdžios reakcijos į šį protestą, gruodžio pradžioje visos Lietuvos ūkininkai ketina traktoriais keliauti į Vilnių.
Pasak akcijos organizatorių, žemdirbiai labiausiai jaučia klimato kaitos padarinius, o valstybės mastu vykdoma žemės ūkio politika juos jau stumia į neviltį. Labiausiai ūkininkus glumina siūlymai kitais metais taikyti didesnius individualios veiklos mokesčius, didinti kuro kainas. Tuo pat metu mažinamas finansavimas žemės ūkio sektoriui, nuolat mažėja produkcijos supirkimo kainos, kai maisto produktų kainos prekybos centruose tik didėja.
Akcijos organizatoriai tikisi, kad taip atkreips visuomenės dėmesį, kad šalies žemės ūkis kaip sektorius jau yra gilioje krizėje, nors neretai pasigirsta kalbų, jog ūkininkai gauna daug lengvatų, perka naują techniką ir prabangiai gyvena. Apie tai, kiek jie skolingi bankams, nes be paskolų naujos technikos tiesiog neįperka, pasak akcijos organizatorių, tiesiog nutylima.
Ūkininkai prognozuoja revoliuciją
Trečiadienį K. Andrijauskas ir grupė krašto ūkininkų apsilankė Savivaldybėje ir merui V. Laurinaičiui įteikė Lietuvos žemdirbių peticiją.
Joje reikalaujama nepriimti mokestinių ir kitų sprendimų, didinančių žemdirbių išlaidas iki nebus sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos su kitų ES valstybių narių žemdirbiais – pasiektas ES tiesioginių išmokų vidurkis; deramos pagarbos Lietuvos kaimui ir žemdirbiams, aprūpinantiems Lietuvos žmones sveiku, saugiu maistu; sustabdyti šmeižikiškos informacijos srautą žiniasklaidos priemonėse, nukreiptą prieš dirbančiuosius žemės ūkyje.
Šilutiškiai priminė, kad šią savaitę sukilo ir Lietuvos pedagogai, ir vežėjų įmonių vadovai, atskirą kontrstreiką surengė jų pavaldiniai, vis garsiau savo pasipiktinimą reiškia medikai. Žodžiu, Lietuva kyla, ir anot K. Andrijausko, joje gresia revoliucija.
Prabilus apie keliamus mokesčius naumiestiškis Stasys Baltutis užsiminė, kad valdininkijos aparatas yra labai išpūstas, yra sukurta daugybė nereikalingų darbo vietų. Usėniškė Ieva Bartkienė svarstė, ką Kaune veikia Žemės ūkio rūmai? Kuo žemdirbiams padeda šios milžinišką aparatą turinčios įstaigos tarnautojai? Anot jos, jau vien panaikinus šią tarnybą kiek pinigų valstybėje būtų sutaupoma, ir jau mažėtų poreikis kelti mokesčius.
Užsiminus apie nuolat krentančias žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, Kazys Srugys iš Paleičių svarstė, kad jas mažinant turėjo nuolat pigti ir prekės parduotuvėse. Tačiau buvo priešingai.
Ūkininkai išsakė savo nuomonę ir apie lengva ranka dalijamus valstybės pinigus – pašalpas, kurias, anot I. Bartkienės, dauguma kaimo vyrų tiesiog prageria, ir daugeliu kitų aktualių šiandienos problemų.