Kasdien per užlietą kelio Šilutė-Rusnė atkarpą traktorinėmis platformomis tenka perkelti 500-600 mašinų, valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ tai kasdien atsieina apie 6 tūkst.litų.
Per 20 perkėlos darbo dienų tai jau kainavo apie 120 tūkst. litų. Ir galo šių tūkstančių tirpsmui nematyti.Į Rusnės salą antradienį vėl su prekių kroviniu riedėjo Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ratinė visureigė amfibija BAZ-5922. Tai jau septintas Šilutės ugniagesių gelbėtojų reisas per tris savaites trunkantį šiųmetį potvynį, gabenant vaistus, prekes parduotuvėms ir valgyklai, pervežant vaikus ir suaugusiuosius į saugią zoną.
Kelio Šilutė-Rusnė atkarpa tebėra užlieta 55 cm gyliu. Du kartus per savaitę panašius reisus gelbėtojai darys, kol vanduo nenuslūgs. Pagėgių ir Šilutės rajonuose nuo 30 tūkst. ha jis nesitraukia, nes sušalo į ledą. 247 gyventojai pėsčiomis jau gali pasiekti sausumą, patys apsirūpina kuo reikia.Speigus sinoptikai prognozuoja visai šiai savaitei, o kitą jau gali prasidėti atlydys. Tada gali vėl atsiverti properšų spąstai po kojomis.
Pamario krašte jie dėl neįprastai šilto sausio pirmojo dešimtadienio ėmė vertis jau gruodžio paskutinėmis dienomis. Dar po kelių dienų ledonešis išnešė visą Kuršių marių ledą į Baltijos jūrą, tik Nemune lyčių sankaupos dviejose vietose užstrigo. Bent dešimties kilometrų atkarpa liko užkimšta Pagėgių savivaldybėje tarp Nausėdų kaimo ir Gėgės žiočių.
Kelių kilometrų ilgio atkarpa lytimis buvo užstrigdyta tarp Šyšos ir Duobelės intakų žiočių. Spustelėjo šaltis, ir šios abi užtvaros Nemuno srovei tapo neįveikiamos. Kuršių marias vėl sukaustė ledas, nes antrąjį sausio dešimtadienį grįžo gruodas.Šilutės hidrometeorologijos stoties darbuotojų duomenimis, pirmąjį sausio dešimtadienį Šilutėje orai buvo kelis kartus šiltesni už standartinę šio laikotarpio klimato normą. Ji yra 3,9 laipsnio šalčio, o pamaryje buvo 0,6 laipsnio šilumos. Tad ištirpo visos sniego atsargos ir sukėlė poplūdį.
Bet sausio antrasis dešimtadienis pasižymėjo kitu kontrastu. Vidutinė daugiametė šio laikotarpio norma yra 4,1 laipsnio šalčio, o spustelėjo pamario krašte dvigubai daugiau, iki 8,5 laipsnio šalčio.Automobilių perkėloje tralai apaugo ledo luitais, mechanizatoriai daužo juos kirtikliais, kad būtų mažiau rizikos mašinoms nuslysti. Tai varganas darbas, kurio pabaigai taip pat galo nematyti.Kasdien per užlietą kelio Šilutė-Rusnė atkarpą traktorinėmis platformomis tenka perkelti 500-600 mašinų, valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai“ tai kasdien atsieina apie 6 tūkst.litų.
Per 20 perkėlos darbo dienų tai jau kainavo apie 120 tūkst. litų. Ir galo šių tūkstančių tirpsmui nematyti.Praėjusią savaitę Šilutės savivaldybės merė Daiva Žebelienė, vicemeras Algirdas Balčytis, administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis su palyda mynė Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus, Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės, Automobilių kelių direkcijos vadovų ir kitų įtakingų veikėjų kabinetų slenksčius, įrodinėdami valdantiesiems būtinybę finansuoti estakados statybą.
Ši našta – tikrai ne pagal Šilutės biudžeto išgales, o Vyriausybei ji akmeniu po kaklu tikrai netaptų. Atvirkščiai, lyg sprangią ašaką iš gerklės pamariui amžiams ištrauktų, ir gerovės čia gyvenantiems bei į čia keliaujantiems tikrai padaugėtų. Valdantieji šiuos prašymus dar (vėl) svarsto.