Pernai daugiau lietuvių grįžo, nei išvyko

Antrus metus į gimtinę grįžtančių Lietuvos piliečių buvo daugiau nei išvykusių: 2021 m. į Lietuvą grįžo daugiau nei 23,7 tūkst. šalies gyventojų, išvyko virš 18,8 tūkst.
Pixabay.com nuotr.

„Grįžtančių į Lietuvą augimas pradėtas fiksuoti 2020 m., iki tol išvykstančiųjų būdavo daugiau nei grįžtančių. Itin didelė migracija buvo 2017 m. – išvyko 45 tūkst. žmonių, grįžo tik 10 tūkst.“, – komentuoja Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.

Daugiausia 2021 m. grįžusių buvo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos. Didžiausi migracijos srautai – Vilniaus apskrityje: čia sugrįžo apie 5,6 tūkst. gyventojų, išvyko apie 4,3 tūkst. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio, emigrantus grįžti skatina įvairios priežastys.

Geresnės sąlygos šeimoms

„Lietuvoje yra lengviau kurtis šeimoms – turime geros kokybės viešąją infrastruktūrą, prieinamas socialines, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas. Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų trukmė ir sąlygos išsiskiria ne tik ES, bet ir pasaulio kontekste“, – vardija E. Bingelis.
Daugiau nei 60 proc. grįžtančiųjų pasirenka kurtis regionuose, kur visos reikiamos paslaugos yra arčiau.

Kad švietimas aktualus šalies gyventojams, rodo ir didelis aukštojo išsilavinimo rodiklis – Lietuva pirmauja ES pagal aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių. Pernai tokį išsilavinimą buvo įgiję 57,6 proc. 30-34 metų amžiaus žmonių, kai ES vidurkis siekė 40 proc.
Didžiausia paskata grįžti emigrantams gali būti artimųjų ilgesys. Pernai net 76 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių norėjo grįžti dėl čia gyvenančių giminaičių. Emigrantai ilgisi galimybių bendrauti gimtąja kalba, puoselėti šeimos tradicijas. Neretai vaikų turinčios šeimos grįžta vien tam, kad jų atžalos nepamirštų lietuvių kalbos, galėtų bendrauti su artimaisiais.
Įsikurti gimtajame krašte gali būti patrauklu ir finansiškai. Nors 2021 m. nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje brango 19 proc., jo įsigijimo galimybės vis dar lieka vienos geriausių Europoje. Jaunos šeimos gali pasinaudoti ir valstybės paskata pirmajam būstui įsigyti, kuri siekia 15-30 proc.

Vilioja uždarbis ir galimybės

„Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas sparčiausiai augančių ES, atotrūkis su Vakarų Europos pragyvenimo lygiu vis mažėja. Net turėdami mažesnes pajamas žmonės gali nesunkiai užsitikrinti gerovę“, – teigia E. Bingelis.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis 4 metus iš eilės auga daugiau nei 8 proc. 2021 m. atlyginimai augo beveik 10 proc. ir sudarė 1586 eurus iki mokesčių. Prognozuojama, kad šiemet augs dar 8,8 proc. Į Lietuvą ateina tarptautinės kompanijos, keičiasi darbo aplinka, darbdavio bei darbuotojo santykiai.

„Vien pernai sulaukėme apie 12 tūkst. užklausų ir per milijoną unikalių lankytojų „Renkuosi Lietuvą“ internetinėje svetainėje. Išvykę žmonės domisi galimybėmis grįžti, aiškinasi, ką turėtų padaryti, kad integracija po emigracijos būtų kuo sklandesnė“, – pasakoja E. Bingelis.

Nemažai emigrantų sugrįžę nustemba, kaip šalis pasikeitė per 5-10 metų. Ilgiau gyvenusiems užsienyje prireikia ir specialistų pagalbos. „Renkuosi Lietuvą“ komanda teikia nemokamas konsultacijas dėl mokesčių, pašalpų, kaip registruoti vaikus į švietimo įstaigas, gali pasiūlyti ir psichologo pagalbą.

2021 m. iš šalies išvyko 18 826 piliečiai, sugrįžo – 23712, 2020 m. išvyko 15 328, grįžo 20 804.