Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui, Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie aukštą temperatūrą, kosulį ir kitus virusinės infekcijos simptomus bando įveikti griebdamiesi antibiotikų. Pasiklausę kaimyno nuomonės jie neretai geria tuos pačius antibiotikus savo negalavimams gydyti, o tai jau – pavojus sveikatai, nes taip silpninamas imunitetas.
Lapkričio 18-ąją Europa minėjo supratimo apie antibiotikus dieną. Ta proga specialistai perspėjo, kad netinkamai vartojami antibiotikai ne tik nepadės įveikti tokių negalavimų, bet ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.
„Bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip bakterinio plaučių ar gerklės uždegimo, gydymui antibiotikai būtini, juos skiria gydytojas, – įspėjo Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė Jūratė Švarcaitė. – Tačiau antibiotikai nėra efektyvūs gydant peršalimą ir gripą, nes tai virusinės infekcijos. Būtina atsiminti, kad antibiotikai neveikia virusų, net 80 proc. visų bronchitų, sinusitų, gerklės uždegimų būna virusinės kilmės.
Taip pat klystama galvojant, kad antibiotikai mažina temperatūrą, malšina skausmą, lengvina atsikosėjimą, padeda esant sutrikusiai žarnyno veiklai. Bandant atsikratyti šių simptomų antibiotikais, galima sulaukti ne naudos, o žalos.
Tuo atveju, kai gydytojas paskyrė antibiotikų, patariama ligos simptomus malšinti ir kitomis priemonėmis.
Antibiotikų poveikis pasireiškia ne iš karto, o tik praėjus 2-3 dienoms nuo jų vartojimo pradžios. Savijautai palengvinti galima vartoti papildomų priemonių.
„Būtina laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų, kada, kaip ir su kuo reikėtų derinti antibiotikus. Taip pat jokiu būdu nevertėtų nutraukti gydymo antibiotikais vos pagerėjus savijautai“, – aiškino J.Švarcaitė.
Viena pavojingiausių neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmių – atsparių bakterijų vystymasis.
„Žmonės kartais stebisi, kodėl antibiotikai ne visada būna veiksmingi, todėl reikia ieškoti kitų vaistų ir kitų gydymo būdų.
Jei žmonės dešimtmečiais vartoja antibiotikus ne pagal paskirtį, neteisingomis dozėmis, netgi stengiasi šiuos medikamentus taikyti įvairių ligų prevencijai, ilgainiui išsivysto atsparumas antibiotikams. Taip atsiranda vadinamosios superbakterijos, kurioms įveikti reikia kur kas sudėtingesnės terapijos“, – aiškino J.Švarcaitė.
Antibiotikų gali būti taip pat maisto produktuose, taip atsitinka skiriant antibiotikus net galvijams, kurių pienas ir mėsa atsiduria ant kasdienio stalo.
Daugiausiai antibiotikų suvartoja ir dažniausiai netinkamai juos naudoja Pietų Europos šalių gyventojai – ispanai, graikai, rumunai. Geriausiai apie antibiotikus informuoti ir dėl to mažiausiai jų suvartojantys yra skandinavai, taip pat belgai ir vokiečiai.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie antibiotikų keliamus pavojus nėra gilios.