Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo rinkoje stebintys specialistai tikina, kad kai kuriose apskrityse pedagogų jau šiemet trūksta kone katastrofiškai.
Iki mokslo metų pradžios liekant vis mažiau laiko, internetinėje darbo biržos svetainėje mokytojų ieškoma tiesiog masiškai, kai kuriose mokyklose trūksta net kelių specialistų.
Pateko į paklausiausių profesijų dešimtuką
Lietuvos darbo biržos duomenimis, nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 7 d. registruotos 1398 laisvos darbo vietos mokytojams, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1276. „Šiemet mokytojo profesija gegužės, birželio ir liepos mėnesiais pateko į paklausiausių profesijų dešimtuką“, – DELFI nurodė darbo biržos specialistai.
Tai, kad situacija yra rimta, tampa aišku ir žvelgiant į rodiklius atskirose apskrityse. Didžiausias pasiūlos ir paklausos skirtumas fiksuojamas Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse.
Skiriasi daugiau nei trečdaliu
Štai, pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios iki rugpjūčio 7 d. bendras registruotų darbo vietų skaičius mokytojams padidėjo 37 proc, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
37 proc. mokytojų daugiau nei tuo pačiu metu pernai šiemet ieškoma ir Klaipėdos apskrityje, 29 proc. skirtumas fiksuojamas ir Telšių apskrityje.
Net ir Vilniuje, kur stovi didžiausia šalies pedagogų kalvė, trūksta 11 proc. daugiau mokytojų.
Įvardijo, ko trūksta labiausiai
Darbo biržos duomenimis, dažniausiai mokytojų ieškoma pasibaigus mokslo metams. Kai kurios įstaigos jau žinodamos poreikį laisvas darbo vietas registruoja pavasarį, kitos – vasaros pabaigoje.
„Didžiausias trūkumas Šiaulių apskrityje yra priešmokyklinio ugdymo pedagogų (43,8 proc)“, – paklausti, kokių sričių mokytojų šiuo metu trūksta labiausiai, nurodė darbo biržos atstovai.
Pastebima ir tai, kad matematikos ir anglų kalbos mokytojų paklausa viršija pasiūlą, todėl darbo rinkoje taip pat jaučiamas šių sričių specialistų trūkumas, lietuvių kalbos ir muzikos mokytojų pasiūla atitinka paklausą.
Jauni specialistai neateina į mokyklas
Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, kur šiuo metu ieškoma net 6 mokytojų, direktorė Zita Mockienė DELFI sakė pastebėjusi, kad jauni specialistai į mokyklas paprasčiausiai nebeateina.
„Mano supratimu, neateina jauni specialistai į mokyklas. Jie pabaigia universitetus ir iškeliauja kažkur kitur“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Darbas čia siūlomas biologijos, ekonomikos, istorijos, anglų kalbos, rusų kalbos ir neformaliojo švietimo mokytojams.
„Dvi mokytojos išėjo vaiko auginimo atostogų, ieškome, kas pakeistų terminuotam laikui, kita išėjo į pensiją, buvo garbaus amžiaus, kitas pedagogas tiesiog išėjo iš darbo, vienas specialistų, žinome, sirgs ilgai… Trūksta ne tik šių mokytojų, bet ir psichologės“, – situaciją apibūdino pašnekovė.
Sunkiau surasti profesijos mokančius
Tiesa, Z. Mockienė tikina rankų nenuleidžianti – pretendentai skambina, užsuka į mokyklą pokalbiui.
„Atlyginimas nėra didelis, bet, palyginus su kitais biudžetininkais, ne toks ir mažas. Aišku, jei nežiūrėsime į užsienio valstybes. Be to, profesinių dalykų mokytojus mums surasti yra daug sunkiau nei bendrojo lavinimo. Iš bėdos galėtume suteikti bendrabutį, bet nėra tokios problemos dar, kad reikėtų“, – apie mokytojų paieškas plačiau pasakojo direktorė.
Pašnekovės teigimu, bėda ir tai, kad, pavyzdžiui, kaimuose mokytojams siūlomi itin maži darbo krūviai, tad kraustytis į regionus specialistams paprasčiausiai neapsimoka.
„Tose gyvenvietėse nėra ir kažkokių kitų, papildomų darbų, todėl verčiau liekama mieste ir įsidarbinama ne pagal profesiją. Kai kurie mokytojai lieka nedideliame mieste, važinėja į kaimus papildomai, tačiau kainuoja ir kuras, todėl nieko nebelieka“, – aiškino Z. Mockienė.
Pradinėje mokykloje trūksta 5 specialistų
Savo ruožtu Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos direktorę šiuo metu pavaduojanti bibliotekininkė ir pradinių klasių mokytoja Felicija Jocienė DELFI sakė, kad šioje įstaigoje šiuo metu trūksta 5 pedagogų. Ieškoma priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, šokio ir anglų kalbos mokytojų, auklėtojo padėjėjo.
„Šokių mokytoja išėjo iš darbo, anglų mokytojos ieškoma, nes didėja krūvis, dalinsime klasę, priešmokyklinio ugdymo specialistų ieškome, nes keitėsi modelis, vaikai miegos, todėl reikia papildomo žmogaus“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak F. Jocienės, jie jau sulaukė ne vieno gyvenimo aprašymo, tad tikisi reikiamus specialistus greitu metu išsirinkti.
„Turime pasiūlymų į visas vietas, vyks atranka“, – trumpai situaciją apibūdino ji.
Problemas įžvelgia giliau
Tuo metu Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė DELFI sakė, kad paradoksas tarp valdančiųjų minčių ir realios situacijos jos nebestebina.
„Trūksta kai kurių specialybių mokytojų. Lituanistų, užsienio kalbų mokytojų trūkumo gal ir nėra, nes jie turi po 4-5 savaitines pamokas, kitas klases – susidaro normalus krūvis, uždirbamas normalus atlyginimas. Tačiau yra tokios specialybės kaip fizika, chemija, kai vaikai pradedami mokyti tik nuo 7-8 klasės, biologija, kur turima tik po 1-2 pamokas per savaitę“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, kai Lietuvoje egzistavo vidurinės mokyklos, problemų buvo mažiau, nes toje pačioje mokykloje mokėsi daugiau skirtingo amžiaus moksleivių, o dabar, kai švietimo įstaigos išskaidytos į pagrindines, progimnazijas, gimnazijas, šis procesas esą apsunkinamas.
„Mokytojas yra priverstas lakstyti po kelias mokyklas, o jaunas žmogus, jei galvoja apie orų gyvenimą, darbą, ne egzistenciją, nesirenka studijuoti pedagogikos“, – sakė J. Voloskevičienė.
Į pensiją tiesiog neišleidžia
Be to, ji tikino žinanti atvejų, kai, pavyzdžiui, Klaipėdos regione, mokytojai nori išeiti į pensiją, bet jų prašoma to nedaryti, nes paprasčiausiai nėra, kas juos pakeistų.
„Vyresnio amžiaus mokytojams taip pat kartais tiesiog nėra, kur dirbti. Taip yra, kad sulaukus tam tikro amžiaus galbūt nepakeisi specialybės, nesusirasi kito darbo. Be to, tie, kurie šiandien yra prieš pensinio arba pensinio amžiaus, galbūt atėjo iš tikrojo pašaukimo. Taip, mes atsiliekame. Esame mažiau modernūs nei jaunimas. Bet Vyriausybė ir ministerija nesudaro sąlygų, kad jaunimas ateitų, kad mokytojo profesija taptų prestižinė, traukianti stipriausius abiturientus“, – kalbėjo ji.
Pasak J. Voloskevičienės, iki tūkstančio eurų uždirba didelių gimnazijų mokytojai, kurie turi normalius darbo krūvius. Savo ruožtu dirbantys pagrindinėse mokyklose, progimnazijose arba regionuose, pasak pašnekovės, iš tiesų uždirba vos daugiau nei šalyje nustatytas minimalus atlyginimas.