Prasidėjus pavasariui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.
Ir šiemet apie tokius gaisrus jau pranešama iš kitų Lietuvos pakraščių. Šilutės ugniagesiai džiaugiasi, kad Pamario ši neganda kol kas nepasiekė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais. „Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku“, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pernai degindami žolę nukentėjo 3 žmonės, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo apgadinti. Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai šį mėnesį atvirosiose teritorijose buvo užgesinti 2438 gaisrai.
Šilutės PGT atstovas Arūnas Ališauskas sako, kad Šilutės rajone kol kas žolė dar nedega, jei neskaičiuoti to karto, kai nedidelis plotelis buvo išdegintas Uostadvaryje. Jis dar kartą primena, kad tokių gaisrų metu žmonės neretai netenka ne tik tvorų, malkų ar šiaudų atsargų. Įsisiautėjusi ugnis sunaikina ūkinius pastatus ir net gyvenamuosius namus, juose esantį turtą. Būta nemažai atvejų, kai apdegė ir žmonės.
„Deginti sausą žolę draudžiama, nes tai pavojinga aplinkai. Ugnis išplinta į miškus, pievas, ir sunaikina gyvūnų jauniklius“, – kaip ir kiekvieną pavasarį primena A. Ališauskas. Pasak specialisto, ugnis ne tik slenka pažeme, bet liepsna iškyla iki metro ir dar daugiau. Tuo tarpu aitrūs dūmai greit apsvaigina netoli esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, kartais net mirtinai apdega.
Pastebėjus degančią žolę, būtina iš karto pranešti ugniagesiams. Taip galima išgelbėti šimtus hektarų. O nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę plakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis.
Žolės deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 350 eurų.