Pieno surinkėjai aptarė problemas

vmvt pienininkaiSupirkimo kainos nuolat mažėja, o kokybės reikalavimai – griežtinami. Taip galima apibūdinti šiandieninę situaciją pieno gamybos sektoriuje.

Šios tendencijos, o taip pat situacija pasaulinėse rinkose, pagrindinės šiandienos pienininkų problemos ir ateities perspektyvos aptartos Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje surengtame pasitarime. Į pasitarimą sukviesti visų mūsų rajono pieno supirkimo punktų vedėjai, dalyvavo ir Valstybinės pieno tyrimų laboratorijos direktorius Saulius Savickas.

Šilutės VMVT viršininkas Edmundas Ciparis pasidžiaugė, kad į pasitarimą susirinko tiek pieno supirkėjų, jog jie vos tilpo VMVT salėje.

Pieno supirkimo naujovės

VMVT vyr. valstybinė inspektorė Rasa Šarkienė supažindino su pastaruoju metu šiek tiek pasikeitusių pieno supirkimo taisyklių naujovėmis. Tiesa, naujovių taisyklėse nėra daug, tik kai kurie jų punktai šiek tiek aiškiau išdėstyti.

R.Šarkienė priminė pagrindinius pieno kokybės rodiklius, kontrolinių mėginių paėmimo tvarką, reikalavimus gamintojams ir supirkėjams.

Inspektorė akcentavo, jog gavus blogus pieno tyrimų rezultatus supirkėjas privalo iš karto nutraukti sutartį su pieno gamintoju.

Dėl kainos „kalti“ ir maži ūkeliai

Apie realią situaciją rajono pieno supirkimo punktuose geriausiai žino juos nuolat tikrinantis vyr. valstybinis inspektorius Vytautas Verbus, tad jis ir paruošė pranešimą šia tema bei apie tai, kaip Lietuvos pieno gamintojai atrodo Europos ir pasaulio kontekste.

Pasak V.Verbaus, šiuo metu Lietuvoje yra apie 66 tūkstančiai galvijų laikytojų, 28 014 pieno ūkių, o Šilutės rajone aktyvių (tokių, kurie pieną parduoda) ūkių yra 1280. Daugiau nei 50 proc. mūsų karvių laikytojų yra vyresni nei 65 metų, o pagal pagaminamą pieno kiekį vienam gyventojui mes esame aštunti pasaulyje.

Pieno produkcija mūsų šalyje sudaro penktadalį visos žemės ūkio produkcijos. Lietuvos pieno produkcija išvežama į 80 pasaulio šalių, intensyviai ieškoma naujų rinkų Azijoje. ABF „Šilutės Rambynas“ sūrių gamintojų produkcija jau išvežama į Indiją, greit ketinama patekti ir į Kinijos rinką.

Pieno kainas nustato pasaulinė pieno rinka, esant produkcijos pertekliui jos, žinoma, krenta. Per pastaruosius vienerius metus pieno supirkimo kaina Latvijoje krito 28, Estijoje – 26, o Lietuvoje – 20,5 procentais.

Lietuvos pieno kainai didžiausią įtaką daro tai, kad turime labai mažus ūkelius, tad vienos tonos produkcijos surinkimas atsieina 40-80 eurų. Be to, pasak V.Verbaus, mūsų šalyje vis dar nėra tikros kooperacijos, tam tikrą pelno dalį pasiima ir kooperatyvai.

Pieno kaina, V.Verbaus pastebėjimu, turi tendenciją stabilizuotis ir augti, skaičiuojama, jog 2030-aisiais metais pieno suvartojimas pasaulyje turėtų net padvigubėti. Tai todėl, kad prie pieno jau „pratinamos“ ir tokios šalys, kurių gyventojai jo anksčiau beveik nevartojo, tai – milijardus gyventojų turinčios Kinija ir Indija.

Šilutiškiams reikėtų pasitempti

Šilutės rajone metų pradžioje buvo 51 pieno supirkimo punktas, šiuo metu belikę 48. Didžiausias punktas turi 78 pieno statytojus, mažiausias – vos 3.

Šilutės rajono pieno gamintojams dar reikia pasitempti, mat pagal somatinių ląstelių kiekius mūsų pienininkų produkcija viršija Lietuvos vidurkį.

Kaip vieną šiandienos problemų V.Verbus įvardijo tai, kad šalyje nėra vieningų supirkimo knygelių, visose skiriasi grafos ir kt.

Surinkėjai turi ypač žiūrėti, kad superkamo pieno temperatūra būtų tik 6-8 laipsniai. Bet tiek atšaldyti pieną kelių karvių laikytojams yra nelengva, ir paprastai temperatūra dažniausiai siekia 14 laipsnių.

Jis ragino pieno punktų vedėjus išaiškinti žmonėms, kad karvių užtrūkinimo trukmė turi būti 50-60 dienų ir paraginti juos netraiškyti paskutiniųjų pieno lašų, nes tas pienas būna blogos kokybės. Bent 60-98 valandas negalima vartoti ir krekenų.
V.Verbus taip pat akcentavo bendravimo tarp pieno punktų vedėjų ir ūkininkų svarbą, nes tik jiems kalbantis žmogus gali laiku sužinoti savosios produkcijos trūkumus.

Kasmet rajone kvalifikacijos pažymėjimo dėl mėginių falsifikavimo netenka 1-2 pieno surinkėjai. Dar viena surinkėjų problema – neretai pateikiamos netinkamos žalio pieno ataskaitos.

O ūkininkai dažnai vengia kreiptis į veterinarijos gydytojus, įvairius gyvulių negalavimus neretai gydo patys, o taip dažnai prarandamas brangus laikas ir turima nuostolių.

UAB „Pamario veterinarija“ atstovas Arūnas Kurlianskas šmaikštavo, jog nereto ūkininko spintoje pamato daugiau įvairių medikamentų, nei jų turi visi šios UAB veterinarijos gydytojai…

E.Ciparis pastebėjo, kad punktų tikrintojas buvo tolerantiškas ir gerokai sušvelnino problemas. Anot viršininko, padėtis punktuose kartais yra daug blogesnė, nei ją nušvietė V.Verbus.

Ateitį turi tik saldūs sūreliai

S.Savickas kalbėjo, kad pagal inhibitorinių medžiagų kiekius Šilutės rajonas užima patį Lietuvos viduriuką, aptarė somatinių ląstelių bei pieno rūgštingumo įtaką jo kiekiui ir kokybei, mastitų tyrimų programų ir gyvūnų gerovės svarbą.

Anot jo, jau diskutuojama, kaip suvaldyti vadinamuosius „lakstytojus“, kurie vos tik kritus pieno rodikliams skuba jį parduoti vis kitai įmonei.

Pieno tyrimų laboratorija šiemet jau patikrino 30 mūsų rajono punktų. Pieno surinkimas punktuose ir jo pardavimas tiesiogiai iš ūkių Lietuvoje yra pasiskirstęs vienodai – po 50 procentų.pienininkai Sarkiene

Mūsų pieno gamintojų amžių svečias iliustravo įdomiais pavyzdžiais: pavyzdžiui, 4 Šilutės rajono pieno gamintojai yra vyresni nei 90 metų, o štai gretimame Šilalės rajone 3 karves laiko ir 102 metų senolis…

S.Savickas pieno ūkių ateitį piešė ne tokiomis rožinėmis spalvomis. Anot jo, ateitis esanti miglota, nes Rusija embargo nesiruošia atšaukti iki 2018-ųjų metų, o jei ir atšauktų, dėl rublio ir dolerio kurso santykio naudos iš to nebūtų. Šiuo metu Rusijos sienos atviros Lietuvos telyčioms.

„Jei statistinis lietuvis per metus suvalgo 290 kg pieno produkcijos, tai, pavyzdžiui, kinas – vos 26 kg. Pieno vartotojai sensta, o auganti karta jo nebevartoja. Nebent tik saldūs sūreliai turi ateitį. Aišku, sūriams pieno visada reikės“, – sakė jis.

Net airiai, kurie pagal pagaminamo pieno kiekius pirmauja pasaulyje, jau irgi žada artimiausiais metais daugiau imtis ne pieninių, o mėsinių galvijų auginimo.

Savarankišką gyvulių gydymą S.Savickas pavadino pasauline problema, kurią skatina ir farmacijos pramonės atstovai. Jo nuomone, jei atsakomybės šioje srityje nesiims patys ūkininkai, jiems embargą netrukus paskelbs vartotojai, – štai prie ko gali atvesti besaikis pelno vaikymasis ūkyje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.