Pievų gaisrai pasiglemžė ūkinį pastatą ir Nemuno deltos nendrynus

gaisras voveriu k 1Pamaryje įsisiautėjo pievų degintojai. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimanto Mačijausko teigimu, šiemet pievų gaisrai prasidėjo anksčiau nei pernai, nes šiemet pavasaris – ankstyvas.

Ugniagesiai vien trečiadienį žolės gesinti skubėjo 7 kartus, savaitgaliais tokių iškvietimų sulaukiama ir dar daugiau – vidutiniškai apie 12-ka.

Šią savaitę dėl žolės deginimo įsiplieskė du daug nuostolių padarę gaisrai.

Antradienį nuo degančios žolės užsidegė ir supleškėjo Gardamo seniūnijoje (Voverių k.) esantis ūkinis pastatas. Ir tai buvo ne vienintelis tos dienos gaisras gamtoje – kylantys dūmai ir ugnies liežuviai pastebėti ir Tūlragėje, prie Krokų lankos ežero, Nemuno deltos regioniniame parke.

Nuo degančios žolės užsidegė ir supleškėjo ūkinis pastatas

Antradienio popietę net trys ugniagesių gelbėtojų ekipažai išvyko į Gardamo seniūnijos Voverių kaimą gesinti degančio ūkinio pastato.

Atvykus paaiškėjo, jog nuo žolės užsidegė ūkinės paskirties pastatas.

Jauna moteris, laikanti ant rankų mažą vaiką, pasakojo, jog ji matė kaimyną besisukiojantį aplink degančias pievas. Dar prieš valandą ji pati ėjo gesinti žolės, kad neužsidegtų gyvenamasis būstas. Vos tik grįžusi namo, po keliolikos minučių, kieme išvydo dūmus – užsidegė ūkinis pastatas.

Iš ūkinio pastato liko tik sienos, sudegė šienas ir kiti smulkūs daiktai.

Moteris pridūrė, jog pastatas buvo avarinės būklės ir beveik nenaudojamas, tačiau nuogąstavo, kad nuo žolės neužsidegtų namas, kuriame ji gyvena.

Nemuno deltos regioniniame parke degė nendrynai

Juodų dūmų kamuolius ir liepsnas sulig medžių viršūnėmis pastebėję žmonės apie pavojų pranešė pagalbos telefonu. Į gaisravietę pirmieji išvyko ugniagesiai iš Kintų. Ugniagesiams išvykus prie Krokų lankos ežero paaiškėjo, kad gaisras įsiplieskė nendryne.

Tačiau dar neprivažiavę gaisro židinio, susidūrė su kliūtimi – kelią į degančius nendrynus jiems pastojo Aukštumalos upė. Toje nendresvietoje tilto nėra, o valties ugniagesiai neturėjo.

Į pagalbą iki gaisro vietos negalintiems nusigauti kintiškiams buvo išsiųstas Šilutės ugniagesių ekipažas. Šilutės gelbėtojai per vandenį persikėlė valtimi ir taip pasiekė degančius plotus.

Stipraus vėjo genama ugnis didesnius plotus apima labai sparčiai, tad liepsnos suniokojo ne tik nendrynus, apdegė ir medžiai, krūmai.

Netrukus liepsnos buvo sutramdytos, tačiau žaibiškai įsiplieskusio gaisro metu spėjo išdegti keli hektarai nendrynų.

Spėjama, kad gaisrą galėjo sukelti neatidūs žvejai. Vietoje, kuri dėl daugybės paukščių perimviečių vadinama paukščių rojumi, gaisro padaryta žala gamtai skaičiuojama.

Pareigūnai pradėjo gaisro aplinkybių tyrimą.

Žolės deginimas pavojingas ir gamtai, ir žmonėms

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūra įspėja, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės, laimei, pernai tokių žūčių išvengta (2013 m. žuvo 1 žmogus), bet buvo sužaloti 6 žmonės. Dėl sausos žolės deginimo neretai užsidega gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai.

Milžiniškus nuostolius patiria ir gamta. Degančiose pievose sudega vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės, ypač užsidegus durpynams, labai padidėja oro tarša.

Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė, ne tik ją padegusiems asmenims, bet ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.