Piketuojantys mokytojai žėrė klausimus, o sulaukė valdžios vyrų šypsenų

 piketas antradieniMokinių sparčiai mažėja, o mokytojų lieka tiek pat?

Bet juk tokiais pat tempais mažėja ir gyventojų Šilutės rajone (kuris, beje, yra vienas pirmaujančių pagal emigracijos mastus), o rajono Savivaldybės administracijos aparatas tik pučiasi?..

Tačiau Savivaldybės administracijos vadovas su smagia šypsena veide rėžia atsakomybės dėl gimstamumo mažėjimo bei dėl emigracijos prisiimti neketinantis ir dėl to pataria kreiptis į… jaunas šeimas.

Kiek pamokos minučių vienam vaikui galės skirti mokytojas ir apie kokią ugdymo kokybę galėtume kalbėti, jei optimizavus mokyklų tinklą dar daugiau vaikų bus sugrūsta į vieną klasę?

Jau aišku, kad šiemetinės Kalėdos rajono mokytojams bus „kūdos“, nes Savivaldybėje suskaičiuota, jog pinigų užteks išmokėti tik trečdalį gruodžio mėnesio atlyginimo.

Karšta diskusija apie visa tai ir ne tik tai įsisiūbavo trečiadienį Šilutėje surengto rajono pedagogų piketo metu, kuriame su jais diskutuoti išdrįso tik du rajono valdžios atstovai.

 Mokytojai jaučiasi blogai

„Norime parodyti savo poziciją: kad nebenorime klausytis melo, kad mokytojas ir pats atsakingas už pagarbą sau, kad jis turi būti stiprus, turėti stuburą ir neleisti, kad Lietuvoje vyktų negeri dalykai. Kalbame ne tik apie atlyginimus, bet apie požiūrį į švietimą apskritai“, – vienas per kitą į žiniasklaidininkų klausimus, kodėl čia susirinko, atsakinėjo piketo dalyviai. Jų čia buvo iš Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų, Pamario ir M.Jankaus pagrindinių mokyklų.

„Mes šiandien darbe jaučiamės blogai, bet blogai jaučiamės ir čia stovėdami“, – pradėdama piketą ir kreipdamasi į pasirodžiusius mero pavaduotoją Algirdą Balčytį bei Savivaldybės administracijos direktorių Sigitą Šeputį sakė piketo organizatorės – Šilutės pirmosios gimnazijos Darbo tarybos pirmininkė Daiva Strazdauskienė.

Ji trumpai išdėstė pagrindines piketuotojų pretenzijas. Mokytojams nepatinka, kaip Savivaldybė skirsto mokinio krepšelio lėšas; jie nesupranta, iš kur metų pradžioje staiga susizgribta, kad ugdymo įstaigos per praėjusius metus užaugino 118 000 eurų skolą; jie mano, kad vienos kitas dubliuoja Švietimo skyriaus ir Pedagogų ugdymo centro darbuotojų funkcijos, tad čia irgi galima būtų rasti šaltinį skoloms mažinti; mokytojai nelaiko svariu paaiškinimo, esą Švietimo skyriaus ir minėto centro darbuotojams vis pridedama naujų funkcijų, anot jų, funkcijų kasmet pridedama ir jiems.

Mokyklose labai trūksta lėšų elementariausiems dalykams: kopijavimui, vadovėliams, jau nekalbant apie pedagogų savišvietą. Mokytojų nuomone,  padėtį šiek tiek gelbėtų, jei Savivaldybė neperskirstytų tų 7 proc. lėšų, kurias turi teisę perskirstyti.

Gal pensinio amžiaus mokytojai sutiktų palikti darbą ir užleistų vietas jauniems specialistams, bet nesudaromos sąlygos gauti orias išeitines išmokas.

Gaila ir uždaromų mokyklų mokytojų ir mokinių, nes pirmieji liks be darbo, o antriesiems nesugebama tinkamai organizuoti pavėžėjimą.

Ragino optimizuoti ir valdininkų skaičių

A.Balčytis bandė teisintis, esą vardijamos problemos – ne tik Savivaldybės politikos išdava, tas „blogumas“, anot jo, „pareina iš viršaus“. Bet M.Jankaus pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Lijana Šerpytienė priminė, jog vietiniai žmonės į savo artimiausią valdžią kreipiasi. Ji, be kita ko, pastebėjo, kad mokslo metų pradžioje jai atlyginimas buvo padidintas 5 eurais, bet nuo vasario jis jau mažinamas 15 eurų.

A.Balčytis su šypsena veide tikino dar prisimenantis net 1994-1995 metų mokytojų piketus, kurie ir tada manė, kad Savivaldybė lėšas blogai dalija. „Mums irgi skauda dėl to, kad reikia mokyklas uždaryti“, – bandė įrodinėti vicemeras mokytojams, klausiantiems, kodėl apie mokyklų uždarymą prabilta tik prieš kelias savaites. Anot jo, apie Pašyšių mokyklos uždarymą buvo kalbama jau daug metų, o apie Traksėdžius apskritai nėra ko kalbėti – traksėdiškiai juk mieste gyvena…

Pasak S.Šepučio, tik šiemet sausį, kai mokyklos pateikė ataskaitas, pamatyta, jog jos užaugino 118 000 eurų skolą. „Nebeliko nieko kita, kaip tik optimizuoti mokyklų tinklą, nes jei dabar nieko nedarysim, kitais metais skola sieks milijoną“, – sakė S.Šeputis.

Savivaldybės paskaičiavimu, reorganizavus mokyklas, per metus būtų sutaupoma apie 300 000 eurų. Šiais metais lėšų sutaupymo beveik nebūtų, nes reikėtų išmokėti pedagogams išeitines išmokas. Tačiau, anot S.Šepučio, optimizavimo programa tęsis iki 2020-ųjų ir padės racionaliau naudoti mokinio krepšelio lėšas.

Paragintas optimizuoti ir Savivaldybės valdininkų skaičių, S.Šeputis sakė, kad ir tai daroma, tik mokytojai nenorintys pastebėti. O mokyklų mažinama ir Šilalės, ir Tauragės, ir kituose rajonuose. O Jonava, S.Šepučio žiniomis, jau džiaugiasi, kad mokinio krepšelio lėšų užtenka, nes jau optimizavo mokyklų tinklą.

Pasiūlė mažinti administravimą mokyklosepiketas antradienio su sepuciu

Pasak pikete dalyvavusių mokytojų, kai kuriose mokyklose ir dabar klasėse sėdi po 30 vaikų, tad nebesuprantama, kiek dar klases galima didinti. Mokytojams pritarė daugiavaikė mama, rusniškė Daiva Plikšnienė: „Auginu 4 vaikus, ir jei jiems reikės mokytis klasėse po 30 vaikų, man bus gaila ir jų, ir mokytojų“, – sakė ji.

S.Šeputis sakė skaitęs tyrimo rezultatus, kurie neva aiškiai įrodo, jog mokinių skaičius klasėse neturi jokios įtakos ugdymo kokybei. Bet susirinkusieji priminė, kad toks tyrimas darytas ne Lietuvos, o užsienio mokyklose…

S.Šepučio siūlymas pažiūrėti, kiek dar mokyklose dirba pensininkų, irgi sulaukė atkirčio. Piketo dalyviai siūlė pirma pamatyti, kad jaunimas nebeina dirbti į mokyklas – jis arba išvyksta, arba kitas profesijas renkasi.

„Dėl emigracijos atsakomybės neprisiimu“, – kone kvatodamasis šmaikštavo S.Šeputis. Ir priminė, kad per pastaruosius 20 metų rajone iš 12 000 mokinių beliko 5000, o mokytojų skaičius nekito. Be to, anot jo, mokyklose yra ir direktoriai, ir „visokios tarybos“, kurios turėtų ieškoti ir vidinių rezervų atlyginimams didinti. Pavyzdžiui, mokyklos irgi galėtų mažinti administravimą.

S.Šeputis pripažino, kad nelinksma mokytojams bus šių metų pabaiga, mat gruodį jiems bus iš ko išmokėti tik 30 proc. atlyginimo – daugiau lėšų šiemet nebus. Likučius jie gaus tik 2017-ųjų sausį.

Į konkretų mokytojos Kristinos Blankaitės klausimą „Ką siūlot?“, S.Šeputis atsakė, kad „sprendimas rajono Tarybai jau paruoštas“, politikai tą klausimą turėjo nagrinėti kitą dieną vykusiame posėdyje.

Bet mokyklų tinklo otimizavimo klausimas iš ketvirtadienį vykusio savivaldybės Tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas. Tiesa, tik laikinai – šis klausimas bus svarstomas kovo mėnesio Tarybos posėdyje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.