Piktiems komentatoriams artinasi liūdnos dienos

2021 m. balandį lietuviškajame feisbuke pradėjo veikti virtualus patrulis – puiki ir reikalinga iniciatyva kontroliuoti čia vykdomus pažeidimus. Nuo patruliavimo pradžios iki lapkričio gauta per 2,7 tūkst. pranešimų apie neleistiną elgesį. Toks skaičius nenustebintų nė vieno, bent keletą valandų per dieną praleidžiančio „scrollinant“ veidaknygėje. Kasdien vien šioje platformoje atsiranda įvairaus, neaiškaus turinio – nuo pyktį liejančių tautiečių iki siūlomo greito internetinio uždarbio, kurį žmonės jau ima atpažinti kaip sukčiavimą.

asociatyvi nuotr. pixabay.com

Užfiksavus tokį atvejį, galima informuoti virtualų patrulį, o šis pradės nuo įspėjimo, tačiau vėliau gali grėsti ir kitokie nemalonumai, pvz., ikiteisminiai tyrimai. Per 7 feisbuko stebėjimo mėnesius net 77 atvejai perduoti patikslinti aplinkybes. Pažeidimų TOP 3 atrodo taip: pirmoje vietoje – 28 sukčiavimo atvejai, antroje – 18 „taškų“ surinkusi nelegali prekyba, III vietą iškovojo neapykantos kurstymas – 15 atvejų.

Feisbuko komentarų funkcija egzistuoja nuo pat šios platformos įkūrimo pradžios ir nepanašu, kad būtų ruošiamasi ją panaikinti. Gal ir gerai – žmonės turi galimybę nuoskaudas išlieti virtualioje aplinkoje, o ne kur kitur. Deja, tai nėra vieno socialinio tinklo yda – veikiau apskritai internetinės erdvės skaudulys: šiurkščios, nepaaiškinamai piktos, nepriimtinos kalbos galima rasti beveik kiekviename portale, ypač – naujienų portaluose. Taip, žodžio laisvė, – neįmanoma uždrausti rašyti komentarų. Vis dėlto žodžio laisvė internete atvedė žmones prie pavojingos ribos, kur kasdien balansuojama tarp mielų jaustukų prie nuotraukų ir grasinimo susidoroti su „tuo gėjūkščiu“, „babajum“, linkėjimų mirti, grasinimų nudobti. Tokia „saviraiška“ yra didelė, ir kelių paspaudimų ekrane būdu apčiuopiama visuomenės problema. Tad, kaip ją spręsti?

Pradėti nuo „savęs“ – pavyzdžiui, mūsų lietuviškų naujienų portalų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto tyrėjų komanda – prof. Tomas Krilavičius, dr. Danguolė Kalinauskaitė, dr. Justina Mandravickaitė, Eglė Kankevičiūtė ir Milita Songailaitė 2022 metais tuo klausimu turės ką pasiūlyti – projekte „Be Hate-Free“ kuriamas inovatyvus įrankis, padėsiantis sumažinti neapykantos kalbos apraiškas internete. Šia iniciatyva siekiama spręsti ir kitas problemas: plėsti žinias apie neapykantos kalbą, ugdyti visuomenės gebėjimus ją atpažinti ir įprotį apie tai pranešti. Tam tikslui mokslininkai ir dirbtinis intelektas (DI) suvienija jėgas – minėtas įrankis, paremtas būtent DI, padės atpažinti netinkamus, įžeidžiančius, neapykantą kurstančius pasisakymus. Ši inovacija vystoma remiantis naujienų portalų anoniminių vartotojų paskelbtais komentarais, ir vien projekte mokslininkai tokių skaičiuoja bene 75 tūkst. Dalį jų sudaro nekenkėjiškas turinys, įvairios nuomonės, tačiau kitą dalį – sunkiai suvokiamos žmonių mintys, kartais priverčiančios pasibaisėti. Komentarai yra kruopščiai atrenkami, priskiriami kategorijoms pagal tai, ar juose yra neapykantos kalbos, ar ne. Iš šių pavyzdžių mokosi dirbtinis intelektas, kad vėliau, kai įrankis bus baigtas kurti, galėtų ir pats atlikti tokį darbą.

Vadinasi, piktiems komentatoriams ateina liūdnos dienos – turės pasukti galvą, kaip teks plūstis, kad komentarai apeitų dirbtinio intelekto užkardas.

Parengta pagal VDU inf.