Kintų miestelyje, ant Kuršių marių kranto, kuris atsiveria iki galo žingsniuojant Uosto gatvele, jau pusmetis burzgia technika ir dirba vyrai. O vietos gyventojai džiūgauja: čia statoma mažųjų laivų prieplauka ir sutvarkyta jos aplinka jau visai greit papuoš miestelį, o kartu palengvins vietos žejų ir pramogautojų dalią bei taps atvykstančių turistų traukos objektu.
Kintuose vykdomas Europos Sąjungos Žuvininkystės fondo finansuojamas projektas „Žvejybos infrastruktūros įrengimas Kintų prieplaukoje“. Bendra projekto vertė – apie 1 milijonas 620 tūkstančių litų.
Uostelis – sena kintiškių svajonė
Turėti mažųjų laivų uostelį savo gyvenvietėje buvo labai sena daugumos kintiškių svajonė. Dar prieš beveik dešimtmetį būtent ši bendruomenė buvo mažųjų laivų uostelių statybos šiame regione projekto iniciatorė. Tačiau uosteliai Drevernoje ir Šilutėje išdygo, o kintiškiai taip ir liko laukti.
Pernai svajonę ėmė įgyvendinti Savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriaus specialistų parengtas projektas „Žvejybos infrastruktūros įrengimas Kintų prieplaukoje“ ir gautas finansavimas: 75 proc. projekto vertės finansuoja Europos Sąjunga, likusi dalis – Valstybės biudžeto lėšos.
Prieplaukos statybos konkursą laimėjo UAB „Šilutės polderiai“, tad jau vėlų rudenį prie Kuršių marių pasirodė pirmieji statybininkai. Tiesa, tuomet jie galėjo nedaug nuveikti – tik atsivežė smėlio, žvyro ir skaldos, įsirengė statybvietę. Tuo darbai žiemą ir baigėsi.
Dirbti trukdo besisunkiantis vanduo
Vos nuslūgus pavasarinio potvynio vandenims, kovo mėnesį, dešimtis „Šilutės polderių“ vyrų, vadovaujamų statybos darbų vadovo Dariaus Valeikos, vėl sugrįžo į Kintus. Jų laukė pirmas ir sunkiausias darbas – maždaug poros šimtų metrų ilgio ruože 5 metrus į žemę įkalti metalo įlaidą.
Vėliau prie šio įlaido pradėtos tvirtinti gelžbetonio apdailos plokštės. Bet darbus labai stabdo nuolat į žemumą plūstantis vanduo, mat statybvietę nuo marių platybių skiria tik menkas grunto ruoželis, per kurį vanduo sunkiasi lengvai, it per rėtį. Iki darbų vietos vanduo prasisunkia kas kartą, kai tik vyrai išvyksta namo ar susėda 
pietų pertraukėlei, tad grįžusiems jiems nuolat tenka jungti vandenį ištraukiantį siurblį.
„O lyjant mūsų siurblys dirba nesustodamas, antraip darbai negalėtų net pasistūmėti“, – sako D.Valeika.
Išsiurbus vandenį, 15 tonų keliamosios galios kranas iškelia jį siurbusį vamzdį, ir statybininkai imasi kito darbo – nešioti ir montuoti nuo pusės iki dviejų su puse tonos sveriančias plokštes.
Darbus baigs iki metų pabaigos
Ir baigus dabar statomą antžeminę krantinės dalį, čia dirbantiems darbininkams dar bus daug darbų. Jiems teks uostelio teritorijoje pastatyti suoliukus, įrengti apšvietimą, pakloti trinkeles. Atokiau suplanuota ir teritorija turistams, kurie marių pakrantėje panorėtų apsistoti su automobiliais ir kemperiais. Bus čia įrengtas ir slipas laivams nuleisti.
Krantinės aukštis bus skirtingas – arčiau marių esanti jos dalis numatyta maždaug 70-čia centimetrų žemesnė, nei stovinti tolėliau. Taip bus patogiau laivų savininkams, mat kai pakilę potvynio vandenys užsems arčiau marių esančią dalį, laivininkai galės prisišvartuoti prie aukštesnės prieplaukos dalies. Vandeniui nuslūgus vėl patogesnė taps arčiau vandens esanti dalis. Taigi taip suplanuota, kad laivų savininkai ištisus metus nepatirtų nepatogumų.
Statybos darbų vadovas D.Valeika tiki, kad pirmieji laiveliai šioje prieplaukoje švartuosis jau kitą pavasarį, mat statybas tikimasi baigti iki šių metų pabaigos.
Kintiškiai džiaugiasi ir laukia
„Džiaugiamės ir labai laukiame. Visiems bus patogu – ir mūsų žvejams, ir atvykstantiems turistams. O kartu dar ir gražią, šiuolaikiškai sutvarkytą vietą savo gyvenvietėje turėsime“, – taip trumpai kintiškių nuomonę apie statomą naująjį objektą apibūdina Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė.
Kintų seniūnas Antanas Kližentis pastebi, kad mažesnių priėjimų prie Kuršių marių šioje seniūnijoje yra ne vienas – ir Ventėje, ir Šturmuose, bet visi jie – privatūs. Tokio, kuris būtų laisvai prieinamas visiems panorėjusiems, iki šiol nebūta.
„Žinoma, prižiūrėti prieplauką teks seniūnijai, nes tai nėra tas objektas, kuris neštų pelną. Bet mes dėl to nemurmėsime – juk turėsime dar vieną patrauklų ir patogų, šiuolaikiškai sutvarkytą kampelį“, – sako seniūnas.