Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai. Taip siekiama vidaus vandenų kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.
Tokia Nemuno ir Atmatos upės modernizavimo programa ypač rūpi ir Šilutės savivaldybei. Jos vadovai jau ne kartą yra sakę, kad pastačius estakadą Šilutės – Rusnės kelyje bus pagerintas tik Rusnės salos gyventojų susisiekimas. O kasmet didėjančių potvynių mastus galima sureguliuoti tik išvalius upės seklumas ir sutvarkius upės vandens kelią.
Ministerija tikisi geresnio vandens transporto perspektyvos
Susisiekimo ministerijos informaciniame pranešime, be kita ko teigiama, kad per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.
Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivų kelią, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė. Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo, ženklinimo ir kitus priežiūros darbus.
Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Apklausus potencialius krovinių vežėjus prognozuojama, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu, paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus. Ir tai neskaitant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.
Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t. y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta į vidaus vandenų kelius, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.
Sutvarkyta upė mažins potvynių apimtis
Šilutės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis „Šilutės naujienoms” yra kalbėjęs, kad Savivaldybei yra aktuali ne tik Nemuno ir Atmatos upių vandens kelių kokybė. Kiekvienais metais tenka rūpintis ir potvynių daroma žala. Potvynio vanduo apsemia upių pakrantėse gyvenančių žmonių pasėlius, ganyklas ir pievas, kiekvienais metais reikia skirti vis daugiau lėšų apsemiamų vietovių keliams tvarkyti ir t.t. Be kita ko, porą dešimtmečių stebima tendencija, jog potvynių kasmet daugėja, o pievos ir laukai kiekvieną kart ilgesnį laiką yra apsemti potvynio vandenų.
Pasak mero V. Laurinaičio, seniai žinoma, jog potvynio vanduo aplieja tūkstančius hektarų žemės nuo Šilininkų iki Šyšos kaimo, taip pat ir susisiekimo kelius, dažnai tik dėl to, kad Nemuno bei jo deltos upės yra užseklėjusios, nes kelis dešimtmečius buvo nepakankamai skiriama lėšų upių vandens kelių priežiūrai.
V. Laurinaitis teigia, kad planuojamame projekte yra minimas Nemuno upės ruožo nuo Kauno iki Atmatos upių žiočių tvarkymas, kurio metu bus sutvarkyti vandens kelio gylis ir plotis. Jo nuomone, nereikėtų pamiršti tvarkyti ir Skirvytės bei Pakalnės upių vagas ir žiotis į Kuršių marias. Jos taip pat turi didelę reikšmę žvejų verslui, vandens turizmo transportui bei potvynio vandens nutekėjimui.
Šilutės savivaldybės administracijos direktoriui Virgilijui Pozingiui rūpi potvynio vandens paveiktų kelių tvarkymas. Jis sakė, jog pastaruoju metu pasibaigus potvyniams kiekvieną kartą tenka kreiptis į Vyriausybę ir prašyti lėšų vandens padariniams likviduoti ir susisiekimo keliams tvarkyti. Akivaizdu, kad sutvarkius Nemuno ir Atmatos upių vagas, potvyniai mūsų upėse bus retesni ir trumpesni, todėl V. Pozingis sveikina valdžios pasiryžimą tokiems darbams.