„Negi jūsų valdžia negali jums pastatyti normalių kultūros namų?..“ – maždaug taip šilutiškius pasveikino praėjusią žiemą čia koncertą surengęs dainininkas Žilvinas Žvagulis.
Apie 500 įvairių Šilutės kultūros ir pramogų centro (KPC) meno kolektyvų, studijų ir būrelių narių, susibūrusių į 23 kolektyvus, daugiau nei 10 darbuotojų kasmet į šiame centre vykstančius renginius sukviečia iki 50-ies tūkstančių rajono gyventojų ir svečių. Skaičiai įspūdingi, bet namai į kuriuos tie svečiai ir žiūrovai kviečiami, išties liūdni.
Tą mato visi kultūriniu gyvenimu besidomintys šilutiškiai, to neslepia ir profesinės šventės – Kultūros dienos – išvakarėse kalbinama Šilutės KPC direktorė Jūratė PANCEROVA.
Bet viltis tunelio gale sušvito ir šio centro kolektyvui – gegužę Savivaldybė planuoja pasirašyti Šilutės KPC renovacijos darbų projektavimo sutartį, tad viliamasi, kad jau kitąmet prasidės ir Šilutės „kultūrnamio“ atnaujinimo darbai.
Kultūros namai tampa darbo stabdžiu
Šiemet sueina 30 metų, kai buvo pradėta, o netrukus ir užbaigta Šilutės KPC statyba. Po savo valdas vedžiojanti J.Pancerova sako, kad tuomet jie išties buvo erdvūs ir modernūs: papuošti autoriniais menininko K.Šatūno vitražais, originaliais K.Simanonio rankų darbo šviestuvais, II aukšto fojė puošiančiu L.Jankaus triptiku, jie išties puošė vakarinę miesto dalį.
Tačiau per tris dešimtmečius nematę jokio remonto, šiandien šie rūmai jau seniai yra tapę kultūros darbuotojų rūpesčio 
objektu.
J.Pancerova rodo nuo laiko parudavusias scenos užuolaidas, kurioms pakeisti lėšų iš Savivaldybės jau prieš dešimtmetį prašė dar dabartinės direktorės pirmtakė, a.a. Daiva Žilionienė. Centro darbuotojams baugu, kad koks atvažiavęs didesnio svorio artistas nenugarmėtų į pirmąjį aukštą įlūžus scenos grindims, mat šios daugelyje vietų jau ir išpuvusios, ir įlinkusios.
Bet jei dėl to dar galime juokauti, tai lipant į trečiąjį aukštą juokai išblėsta, kai pamatai laiptų aikštelėje nuo lubų atskilusį milžinišką bloką, kuris kėsinasi šlioptelti kuriam kultūros mylėtojui ant galvos…
Šilutės „reliktais“ stebisi ir gastrolių atvykstantys teatralai, ypač – kai atsigabentus savo rekvizitus jiems tenka į sceną sukelti tikra atgyvena – niekur daugiau neregėtu keltuvu.
Pati scena irgi nebeatitinka šiandienos reikalavimų, todėl tampa tikru stabdžiu kultūrininkų darbui ir renginių kokybei. Daugelio teatrų atstovai sako, kad ji yra per maža šiuolaikiškiems pastatymams, čia neįmanoma panaudoti modernių technologijų.
Žinia, malonumo į koncertą atėjusiems žiūrovams neprideda ir žiūrovų salėje tvyrantis tualeto kvapas. Ne vienas žiūrovas to ir nenutyli, išsako nemalonius savo pojūčius KPC vadovei. „Dar laimė, kad žmonės supranta, kad tas kvapas ne dėl nešvaros, tai problema, kurią pašalinti gali tik vamzdynų keitimas“, – nemalonią problemą aiškina direktorė.
Ir ji, ir meninių kolektyvų vadovai gerai supranta, kad šilutiškiai norėtų į kultūros centrą ateiti pasipuošę, galbūt – renginių pertraukų metu bare išgerti kavos, ir apskritai – vakarus praleisti jaukioje ir kultūringoje aplinkoje.
Kol kas taip nėra, tad jau bent 10 metų Šilutės KPC vadovai kalba apie šių namų renovacijos būtinybę.
Svajonių paukštę pagriebė už uodegos
Visas kolektyvas labai apsidžiaugė, kai Kultūros ministerija 2014 metais paskelbė apie galimybę gauti Europos Sąjungos paramą kultūros centrų modernizavimui. Šilutės savivaldybės Kultūros skyrius teikė paraišką, nurodė dabartines problemas, ir netrukus sužinojo, kad šilutiškiams finansavimas paskirtas. Mūsų kultūros centro renovacijai bus gauta beveik 3 milijonai litų, t.y., apie 800 000 eurų.
Už šiuos pinigus planuojama renovuoti tik su kultūrine veikla susijusias erdves: didžiąją žiūrovų salę, sceną, jos įrangą, apšvietimą, įgarsinimą, persirengimo kambarius. Iš tų pinigų bus restauruotos ir Šilutės teatro patalpos bei salė.
Viso pastato išorei ir komunikacijoms renovuoti reikėtų kur kas daugiau pinigų, ir jų bus ieškoma kitose programose. Galbūt kultūros namų renovacijai atiteks ir dalis Šilutei skiriamų tikslinės teritorijos lėšų – apie tai informavo Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.
Kiek pinigų dar reikėtų? Į šį klausimą atsakys projektuotojai, bet V.Griškevičienė pateikė kaimynų jurbarkiečių pavyzdį: jie panašų kultūros centrą planuoja renovuoti už 4,5 milijono eurų.
Tad kada gi bus realių permainų pradžia Šilutės kultūriniame gyvenime? V.Griškevičienė mano, kad jau 2017-aisiais, o visus pinigus įsisavinti privalu iki 2020-ųjų.
„Bet kokiu atveju svajonių paukštę jau pagriebėm už uodegos“, – džiaugsmo neslėpė kultūros darbuotojų vadovė.
Kaip Šilutės kultūrinio gyvenimo organizatoriai tikisi pragyventi tuos kelis remontų metus, kaip ir kur organizuos renginius? Juk nepaliks šilutiškių „ant ledo“ ir neišeis trimečių atostogų?..
„Bandysime kažkaip organizuoti. Gal darbai vyks etapais, tad kurios nors erdvės vis tiek kažkuriuo metu bus laisvos. Gal dalį renginių perkelsime į kitas miesto sales – evangelikų liuteronų bažnyčią ar seniūnijos salę?..“ – svarsto abi pašnekovės.
Ko reikia šilutiškiams?
Šilutiškiams kasmet pasiūloma keli šimtai įvairių profesionalaus meno ir mėgėjiškų renginių, pavyzdžiui, pernai Kultūros ir pramogų centre jų surengta 243. J.Pancerova džiaugiasi, kad kasmet pavyksta organizuoti ne tik vis daugiau renginių, bet daugėja ir jų dalyvių bei žiūrovų.
Ruduo ir žiema – tai metas, kai žiūrovų renginiuose sulaukiama daugiausiai, o bundant gamtai jų mažėja.
Visgi mūsų kultūros centro darbuotojai ne visada supranta, ko reikia Šilutės publikai. Ne paslaptis, kad dalis šilutiškių guodžiasi, esą atvažiuoja tik komerciniai, bet kokiais būdais publiką juokinti ir šokiruoti pasirengę teatrai. Tačiau ir atvykus tikrai aukšto meninio lygio kolektyvams kartais išperkama vos pusė bilietų. Taip buvo su ne vienu gyvo garso koncertu, tas pats atsitiko ir su maestro Virgilijaus Noreikos koncertu, kuris atvyko su kitais atlikėjais.
Skaudu buvo ir tada, kai žinomas O.Koršunovo teatras šilutiškiams žadėjo parodyti „Hamletą“. Bet bilietų buvo išpirkta mažiau nei pusė, nors moksleiviams jie buvo parduodami su nuolaida. Tad garsus teatras nutarė pas mus nevažiuoti…
Sunkiai kelią į žiūrovų širdis skinasi ir spektakliai vaikams – greičiausiai todėl, kad tokie spektakliukai rodomi dieną, kai mokyklose dar vyksta pamokos. Tačiau ir tada, kai jie rodomi šeštadienį, salė būna pusiau tuščia. Pavyzdžiui, kai Klaipėdos jaunimo teatras atvežė premjerą vaikams „Grybų karas“, buvo parduota gal iki 20 bilietų ir spektaklis neįvyko. Tad dabar visai atsisakyta rodyti spektaklius šeštadieniais.
Ne vienerius metus kviečiamas „Keistuolių teatras“ Šilutėn vis nevažiavo, nes jiems tai yra brangu. Bet šiemetinės miesto šventės dieną šilutiškiai galės gėrėtis šio teatro artistų vaidyba – vakare jie parodys muzikinę programą „Bremeno muzikantai“. Šilutė bus 10-asis miestas, matęs šią programą.
Pačius kultūros centro darbuotojus pradžiugino Vilniaus kamerinio dramos teatro sprendimas balandžio 13 d. šilutiškiams parodyti du spektaklius. Tądien mažieji galėjo pamatyti spektakliuką „Princesė ant žirnio“, o įprastu laiku pavakarę suaugusieji – muzikinę komediją „Angliškas detektyvas“.
J.Pancerova supranta, kad 10-13 eurų bilietai gal ir ne visiems įkandami, bet keisčiausia, kad pavyzdžiui, į V.Noreikos koncertą jie buvo net pigesni nei į kai kuriuos komercinius spektaklius. Tačiau šilutiškių ir tai nesudomino.
Visi išvyko į Klaipėdą
Tačiau patys rajono kultūros darbuotojai smalsumo nepraranda ir kasmet, minėdami Kultūros dieną ieško vis naujų įspūdžių: lanko kolegas, dalijasi idėjomis. Ir šiandien šilutiškiai gausiu būriu – 40 žmonių – išvyko į Klaipėdą, kur aplankys renovuotą dramos teatrą, dalyvaus ten vyksiančiame renginyje, lankysis I.Simonaitytės bibliotekoje ir apžiūrės senamiestį.
