Rugpjūčio pabaigoje gyventojai vienadieniuose indėliuose, įskaitant einamąsias sąskaitas, laikė daugiau kaip 22,3 mlrd. eurų – beveik 3,8 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus. Prie augimo prisidėjo ir pasitraukimas iš II pensijų pakopos: balandį gyventojų sąskaitose buvo likę apie 2,06 mlrd. eurų, arba 72 proc. atsiimtų II pakopos lėšų, o birželį – 44 proc.
„Žmonės dažnai laiko pinigus sąskaitose, nes nori juos turėti po ranka ir baiminasi, kad pasirinkę kitą taupymo būdą prireikus negalės jais greitai pasinaudoti. Tačiau retas paskaičiuoja, kiek toks sprendimas ilgainiui gali kainuoti. Ir tam nereikia jokio finansinio sukrėtimo – pakanka, kad kainos kasmet augtų panašiu tempu kaip dabar“, – sako J. Ivaška.
Rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,7 proc. Augant infliacijai sąskaitoje laikomi pinigai gali atrodyti saugūs, kadangi jų suma nesikeičia. Tačiau kylant kainoms mažėja tai, ką už juos galima įsigyti.
„Įsivaizduokite, kad banko sąskaitoje laikote 5 tūkst. eurų. Jei infliacija kasmet siektų 6,7 proc., per metus ši suma prarastų apie 314 eurų perkamosios galios, per dvejus – apie 608 , o per 5 – beveik 1,4 tūkst. eurų. Kitaip tariant, nors jūsų sąskaitoje tebebūtų tie patys 5 tūkst. eurų, po 5 metų už juos nusipirktumėte tiek, kiek šiandien kainuoja 3,6 tūkst. eurų vertės prekės ir paslaugos“, – aiškina J. Ivaška.
Laikant 10 tūkst. eurų, per 5 metus ši suma sumažėtų beveik 2,8 tūkst. eurų, o 15 tūkst. po metų nuvertėtų 940 eurų, po 5 – daugiau kaip 4,1 tūkst. eurų.
Taigi, nors sąskaitoje vis dar būtų 15 tūkst. eurų, už juos būtų galima įsigyti tiek, kiek šiandien kainuoja 10,8 tūkst. eurų vertės prekės ir paslaugos.
Realybėje kainų augimo tempas keičiasi, todėl tiksliai pasakyti, kiek santaupos nuvertės, neįmanoma. Bet pavyzdys parodo, kodėl svarbu vertinti ne tik turimą pinigų sumą, bet ir tai, kiek ji bus verta ateityje.
Norint sumažinti infliacijos poveikį santaupoms, reikėtų įvertinti, kokią pinigų sumą svarbu turėti po ranka, ir ją pasilikti, o kokią dalį galima laikyti ne kasdienėje sąskaitoje. Vienas paprasčiausių būdų – laikyti santaupas terminuotajame ar kaupiamajame indėlyje ir už jas gauti palūkanas.
„Pasirinkus indėlį su 3 proc. metinėmis palūkanomis, 5 tūkst. eurų per metus uždirbtų 150 eurų, o 15 tūkst. eurų – 450 eurų palūkanų. Taigi po metų turėtumėte atitinkamai 5 150 ir 15 450 eurų.
Ilgesniam laikotarpiui numatytoms santaupoms galima svarstyti investavimą į akcijas, obligacijas ar investicinius fondus. Viena iš alternatyvų yra ir Vyriausybės taupymo lakštai, leidžiantys gyventojams skolinti pinigus valstybei už nustatytas palūkanas.
BNS inf.






Rašyti atsakymą