Pinigų medis atsidėkojo ne pinigais, bet retu žiedu

pinigu medis ciparisSpėjame, kad retas bus matęs plačiai auginamo, liaudyje pinigų medžiu ir net laimės nešėju vadinamo zamiokulko žiedą.
„Šilutės naujienų“ redakcijoje tokių mačiusiųjų neatsirado, užtat mums šio augalo žiedą parodė Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Edmundas CIPARIS.

Šis augalas E.Cipario kabinete auga jau 5 metus ir per tą laiką taip išsikerojo, kad dabar vešlumu jau lenkia stambų serbentų krūmą. O neseniai jis dar ir žiedą iškėlė…  

VMVT ir greta esanti asmeninės E.Cipario sodybos teritorija seniai garsėja skoninga tvarka ir grožiu. „Meilė darbui, gėlėms ir gyvūnams, o jie visada atsidėkoja“, – tokį savo kredo išsako VMVT viršininkas, vos tik gavęs klausimą apie paslaptį, dėl kurios taip stebuklingai veši jo augalai.

Pinigų kaip trūko, taip trūksta

Lotyniškai pinigų medis vadinamas „zamioculcas“, dar – „zamiifolia“. Tikima, kad šis augalas sugeba į namus pritraukti turtus. Kas žino, kiek tiesos kalbose, esą jei jis gerai auga, jo lapai dideli ir apvalūs – finansiniai reikalai būtinai pasitaisys. Galgi tereikia augalą pastatyti į tinkamą vietą, tinkamai prižiūrėti, ir jis augs taip, kaip ir visi kiti augalai?

E.Ciparis įsitikinęs, jog antrasis teiginys turi daugiau tiesos, nei tikėjimas antgamtine augalo galia. „Milijonieriais per tą laiką netapome, pinigų mums ir toliau trūksta, taip kaip jų trūko ir prieš 5 metus“, – visai linksmai atsako į klausimą apie pinigų medžio suneštus turtus. Bet patvirtina, jog gražus augalas yra tikra paguoda.

Nedidelį pinigų medelį Šilutės VMVT gavo 2007-aisiais, kuomet gegužę šventė tarnybos 60-metį. Augalą atvežė kolegos iš Klaipėdos VMVT, vadovaujami viršininko Antano Baužos.

Per tą laiką šilutiškiai augalą jau kelis kartus persodino, nes jis augo kaip ant mielių ir per metus nebetilpdavo vazone. Nupirko jam ir specialius ratelius, mat panešti jo jau nebeįmanoma – tenka vežti. O artimiausiu metu žada suręsti atramą jo lapams, mat šie jau tokie sultingi, kad išgulė ant žemės.

E.Ciparis savo kabineto puošmeną laisto tik pats, šio darbo niekam kitam nepatiki net atostogaudamas – ir tuomet nepatingi ateiti į kabinetą. Laisto retokai – maždaug kartą per dvi savaites, užtat gausiai. Jis žino, kad augalas svogūninis, tad reikia saugoti, kad jo svogūnėliai nepradėtų pūti.pinigu medis ziedas

Svarbu teisingai pastatyti

Žinovai tvirtina, kad pradėti auginti ne paprastą kambarinę gėlę, o laimę ir pinigus nešantį medį reikia nuo augalo pasodinimo. Pinigų medžio gebėjimas daugintis nuostabus – net iš mažo lapo gana greitai galima gauti naują medelį. Ką jau kalbėti apie ūglius, kurie dažnai net ore išleidžia šakneles.

Tie, kurie nusprendė išsiauginti magiškąjį medį, privalo būtinai slapčia nuskinti ūgliuką ar lapelį. Trumpai sakant – pavogti arba tiesiog nusipirkti. Prieš sodinimą lapelį būtina kelias valandas padžiovinti, o pasodinus puodelį su sodinuku pridengti perregima plėvele ar stiklinaite. Bet neužmiršti reguliariai jį vėdinti.

Teigiama, kad savo apvaliuose ir mėsinguose lapuose pinigų medis kaupia teigiamą energiją. Tačiau norint nukreipti jos srautus reikiama kryptimi, būtina augalą teisingai pastatyti. Jam idealiai tiks pietryčių ir pietų krypties palangės. O pati rytų kryptis dar nė vienam augalui nepakenkė. Kad stimuliuotumėte gerąją energiją, prie stiebo pririškite raudoną kaspinėlį – jis padės pasiekti teigiamo rezultato.

Yra ir daugiau gudrybių, kurios – tikima – padės pinigų medžio augintojams pagerinti savo materialinę padėtį. Į vazoną su pinigų medžiu užkaskite monetą, o naujametę naktį papuoškite monetomis jo šakeles. Galima naudoti ir šokoladinius pinigėlius blizgančiais popierėliais, pakabintus ant raudonų ar geltonų kaspinėlių. Jei tai ir neatneš laukiamo pelno, bent jau padovanos sėkmės viltį ir gerą nuotaiką.

Laistyti retai, bet gausiai

Svarbiausia, ko reikia pinigų medžiui – saulės šviesa. Jis kilęs iš Afrikos savanų, tad gerai ištveria net sausą patalpų orą, nebijo centrinio šildymo ir tiesioginių saulės spindulių. Vasarą augalą galima išnešti į balkoną.

Kartais vazoną reikia apsukti, kad medis nepakryptų į vieną šoną ir nenuvirstų. Bet ir ištikus tokiai nelaimei nereikia jaudintis – viskas pataisoma. Reikia pašalinti visas sužalotas šakeles, vėl pasodinti į vazonėlį ir stiebą pririšti prie kuolelių.

Vasarą pinigų medis puikiai jaučiasi net per karščius, tačiau žiemą nepageidauja didesnės kaip 15 laipsnių temperatūros. Jam reikia pailsėti ir pasirengti pavasariui.

Vegetacijos periodu šį augalą, kaip ir kitus sukulentus, reikia laistyti gausiai, bet neperlieti, o žiemą – atsargiai, tik kai žemė visai išdžiūsta. Labai pavojingas užsistovėjęs vanduo – nuo jo ima pūti šaknys ir augalas žūsta. Kad to nenutiktų, būtina pasirūpinti tinkamu keramzito drenažu vazonėlio dugne. Nuo sausros mirštantį augalą išgelbėti lengviau nei perlietą.

Tręšiamas pinigų medis tik aktyvios vegetacijos periodu kartą per mėnesį, antraip jis sunyks, lapeliai sumažės ir bus net gaila į tokį skurduką žiūrėti. Tinkamiausios skystos trąšos.pinigu medis aplinka

Persodinti augalą reikia tik tada, kai vazonas tampa akivaizdžiai per mažas. Žemių mišinys ruošiamas iš lengvos lapinės žemės su smėliu bei moliu.

Kadangi pinigų medis yra nereiklus ir ištvermingas, bėgant metams jis tampa vis gražesnis.

Specialiojoje literatūroje teigiama, jog pinigų medis pražįsta tik labai retai. Keista, bet iki šiol matyti, kad dar niekas netyrė šio faktoriaus įtakos augalo šeimininko piniginei. Aišku viena – žmogus, net ir tapęs milijonieriumi, neturėtų pamiršti savo žaliojo talismano – kad visos gėrybės nedingtų, jei jis nuvystų…

Labai myli žirkles

E.Ciparis augalų pasaulyje – ne naujokas, jo vadovaujamos VMVT teritorija jau seniai garsėja puikia priežiūra ir skoningu augalų parinkimu. 1999-aisiais tarnyba pripažinta gražiausiai tvarkoma mūsų rajono įstaiga ir pelnė už tai seniūnijos prizą.
„Jei įstaiga tvarkinga, tai ir šalia jos negali būti netvarkos“, – taip E.Ciparis atsako į klausimą apie greta VMVT stovinčios savo sodybos aplinkos grožį. Prisipažįsta, jog savoje žemėje darbuojasi kartu su žmona Laima ir tas persiorientavimas į kitą veiklą, anot jo, yra geriausia  relaksacija po darbo dienos.

Netikėtai skamba ir dar vienas VMVT viršininko prisipažinimas – jog jis… labai mylintis žirkles. Sako po savo ir tarnybos teritorijas nuolat vaikštantis su jomis rankose. Ir jei tik pamato kur ne vietoje išleistą ūglį, be jokios sąžinės graužaties tuoj pat jį „patvarko“.

Kartais E.Ciparis patarimų prašo ir apželdinimo specialistų, nes yra įsitikinęs, kad „visų galų meistru“ negali būti niekas.
Augalai už priežiūrą, anot E.Cipario, atsidėkoja vešlumu ir žiedais, o tada jau „darbo imasi“ jo fotoaparatas. Užfiksuotais gražiausiais žydėjimo vaizdais viršininkas su šeima mėgsta pasigėrėti žiemą, kuomet tuos realius vaizdus paslepia sniego danga.

Dovanojo jau 3 Kalėdų egles

Tiesa, puoselėjant aplinką pasitaiko ir nesėkmių – žiūrėk, koks augalas ėmė ir neišsprogo pavasarį, nes jį pakando žiemos šalčiai. Vėl E.Ciparis suka galvą, derina, koks augalas augtų geriau nelaimėlio vietoje.

VMVT aplinką, viršininkui vadovaujant, prižiūri etatinis darbuotojas. Šilutiškiams Kalėdų švenčių proga ši įstaiga jau dovanojo tris egles: dvi – Šilutei ir vieną – Žemaičių Naumiesčiui. Vieną sidabrinę, paties E.Cipario žodžiais tariant, pačiu laiku buvo paguldęs uraganas „Anatolijus“. Kitais metais suplanuotai tarnybos pastato rekonstrukcijos pradžiai trukdė paprastoji eglė – ji atiteko naumiestiškiams. Trečioji – irgi sidabrinė žaliaskarė – vėl atiteko šilutiškiams, mat ir jos šaknis buvo paplėšęs „Anatolijus“. Žinia, šilutiškiai dėl tokios žymiojo uragano „išdaigos“ visai neliūdėjo, nes eglė papuošė jų šventę.

Šių eglių vietą netruko užimti pilkieji kėniai, šiuo metu jau siekiantys ko gero 20-ties metrų aukštį.

Šiuo metu VMVT specialistai ruošiasi pastato rekonstrukcijai, po kurios, anot jų viršininko, įstaigos aplinka bus dar gražesnė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.