Seniai nebegyvenamas ir griūvantis daugiabutis namas jo savininkus gali įstumti į tokią aklavietę, iš kurios, atrodytų, lieka tik viena išeitis – metų metus ir net dešimtmečius mokėti pinigus tą daugiabutį administruojančiai bendrovei. Minėtųjų butų savininkai nei jų parduoti, nei juose gyventi seniai nebegali.
Į tokią situaciją pakliuvo atokiame Katyčių seniūnijos Akmeniškių kaime butus turintys žmonės – vidutinio amžiaus pora ir vieniša pensininkė. Šimtamečiame name esančiuose savo butuose jau keliolika metų negyvenantys žmonės jaučiasi tapęįkaitais, mat seniai norėtų, bet negali tais butais… atsikratyti.
Namas virto griuvena
Rimvydas su žmona pasakoja, jog senutėlėje Akmeniškių kaimo mokykloje dar prieš porą dešimtmečių gyveno trys šeimos: jiedu, pensininkė Stefanija ir dar viena pora.
Laikui bėgant pastaroji šeima mirė, senolė Stefanija beveik prieš 10-metį išsikėlė pas giminaičius į Šilutę, o pats Rimvydas tuo pat metu irgi apsigyveno arčiau miesto. Tad senoji mokykla liko neprižiūrima ir per keletą metų virto tikra griuvena.
Šiandieninis namo vaizdas šiurpina jau prie jo artėjant: žiojėja išdaužytų langų ir durų kiaurymės, viduje tenka lipti per krūvas plytgalių ir lentgalių, sulaužytų senų baldų liekanas, o pabandžius pakilti laiptais į antrąjį aukštą ir visai dingsta noras ten patekti, mat, regis, tuoj tuoj nugarmėsime žemyn…
Antrajame aukšte – ne geriau: pro kiauras lubas ir stogą galima skaičiuoti dangumi plaukiančius debesėlius.
Vienintelė normalią būklę išsaugojusi šio „daugiabučio“ dalis yra raudonų plytų mūro sienos, kurios gal ir dar vieną šimtmetį ramiai galėtų stovėti.
Butų norėtų atsikratyti
Rimvydas supranta, kad bet kuris savininkas, nebenorintis gyventi savo namuose, juos parduoda ir keliasi kur sumanęs. Būtų taip padaręs ir jis, ir senolė Stefanija, jei ne trečioji šeima, kuriai mirus tėvų butą paveldėjo vaikai.
Paveldėjo, bet tvarkyti paveldėjimo dokumentus atsisakė, nors ne kartą buvo įkalbinėjami. Esą jiems tai nenaudinga, kainuos daugiau laiko ir pinigų nei tas tėvų butukas senutėliame name vertas.
Kur tie paveldėtojai šiandien, Rimvydas nežino: kažkas – užsienyje, kažkas – gal kur Lietuvoje…
Ieškoti vyras bandė, mat jau kelerius pastaruosius metus audžia vieną mintį – kaip to savo buto senajame name atsikratyti, nes už jį tenka mokėti mokesčius namo administratoriui „Šilutės būstui“.
Prieš kelerius metus buvo radęs, žmogų, norintį pirkti visą namą, bet ir tada sandoriui koją (patys to gal nenorėdami) pakišo nežinia kur išsibarstę trečiosios šeimos paveldėtojai ir jų nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Mokesčius moka jau antrą dešimtmetį
Rimvydas ir senolė Stefanija, kas mėnesį mokantys namo administravimo mokesčius UAB „Šilutės būstui“, įsitikinę, kad „Šilutės būstas“ jų namą „kažkada pasiėmė“ jų neatsiklausęs.
Jie nežino, kad, pagal įstatymą, jei daugiabučio gyventojai neįkūrė bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, Savivaldybė namą privalėjo perduoti administravimo paslaugas teikiančiai bendrovei. Šiuo atveju namą prižiūrėti ėmėsi „Šilutės būstas“.
Šiandien jau antrą dešimtmetį minėto Akmeniškių daugiabučio savininkai kas mėnesį moka po 10 eurų administravimo mokestį „Šilutės būstui“.
Rimvydui yra tekę ir dar skaudžiau nukentėti, mat kartą grįžęs iš užsienio rado kurį laiką neapmokėtą sąskaitą, už kurią jau antstoliai savo „kąsnį“ – papildomus 600 eurų – buvo atsiriekę. Vyras sumokėjo – kur dėsies, kai neilgai trukus ir vėl į darbą reikia grįžti, negi vaikščiosi po valdiškas įstaigas aiškindamas, kad tu jau ir kelią į tą savo nuosavybę užmiršai?..
Stefanijai – ne lengviau: senolė dejuoja vaistams neužtenkanti, o štai ir vėl 30 eurų už 3 mėnesius mokesčiams atiduoti turėsianti.
„Nuvežkit mane pas tuos administratorius, aš jiems bent lazda vožtelsiu, kol tą lazdą rankoje dar nulaikau“, – dejuoja senolė.
Savivaldybei pirkti neapsimoka
Rimvydas ėjo ir į „Šilutės būstą“, ir į rajono Savivaldybę, tik naudos iš to buvo maža.
Vyras pasakoja, jog administratoriaus bendrovėje per kelerius pastaruosius metus buvęs jau bent kelis kartus, ir vienintelis tenykščių darbuotojų atsakas buvęs „mokėti privalai“.
Baltuosiuose Savivaldybės rūmuose irgi daugiau nepešė, nors vyro skundą ir užregistravo, ir net kelių žmonių komisija į Akmeniškius susirengė. Specialistai vylėsi, jog galbūt bus naudinga tą namą nupirkti ir jame socialinius būstus įrengti. Bet pamatę jo būklę, matyt, išsigando ir davė Rimvydui atsakymą, jog pirkti tokią griuveną, o po to kišti dešimtis tūkstančių jo remontui Savivaldybei neapsimoka… Juk mūsų socialiai remtinieji, žinia, tik tvarkingų, ir dar mieste arba netoli jo esančių būstų pageidauja…
Ir atsikračius lengviau nebus
Kartu su Rimvydu patarimo ieškome Savivaldybės Personalo ir teisės skyriuje bei Ūkio skyriaus Turto tarnyboje.
Pastarosios tarnybos vadovė Zita Tautvydienė, aiškindamasi situaciją, aptinka, kad nuo šių metų pradžios trečiasis minimo daugiabučio butas yra perduotas Valstybės turto fondui. O Personalo ir teisės skyriaus specialistė Dalia Bernotienė aiškina, jog tuomet nėra jokių trukdžių name įkurti bendriją, tvarkytis savarankiškai ir nebemokėti jokių mokesčių administratoriams.
Tereikia susiburti Rimvydui su Stefanija, nes jie yra didesnioji pusė savininkų, parengti bendrijos įstatus, surašyti susirinkimo protokolą, įregistruoti bendriją ir apie jau įvykusį faktą informuoti „Šilutės būstą“ bei Valstybės turto fondą.
Įregistruoti jungtinės veiklos sutartį du iš trijų savininkai negali, nes tokiam sprendimui privalu turėti visų savininkų pritarimą.
Anot Z.Tautvydienės, įkurti bendriją ir nebemokėti mokesčių namo administratoriui, yra tik viena medalio pusė. Bendriją įsteigę savininkai privalės rūpintis namo priežiūra. O jei, pavyzdžiui, jame žaidę vaikai susižeis, atsakomybė dėl įvykio kliūtų būtent savininkams.
Turės prisiimti atsakomybę
Panašiai mano ir „Šilutės būsto“ atstovas Marius Stankus, kuris sako, jog įsteigus bendriją gyventojams teks atsakomybė prižiūrėti namą. Kažkam iš savininkų teks būti atsakingu už tai, kad būtų kaupiami pinigai namo kaupiamojoje sąskaitoje, kurią turėti daugiabučiai privalo nuo 2014-ųjų, kažkas privalės rūpintis ir namo apsauga.
Iki šiol, anot M.Stankaus, aptverti namo nereikėjo, o dėti langus ar statyti duris į privačios nuosavybės butus „Šilutės būstas“ neprivalo – tai savininkų rūpestis.
Pasak M.Stankaus, dar 2014-aisiais „Šilutės būstas“ siūlė namo savininkams sudaryti jungtinės veiklos sutartį, tačiau jie iniciatyvos nesiėmė, procedūros taip ir nepradėjo.
„Šilutės būstas“ mirusių turto savininkų sąrašus nuolat perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri savo ruožtu ieško paveldėtojų, o neradus – perduoda turtą valstybei.
Niekas negali pasakyti, ką su savo turto dalimi darys Turto fondas – gal sugalvos pardavinėti?
M.Stankus abejoja, kad valstybės fondas sutiktų naikinti turtą, t.y., leisti namą griauti. Tam reikėtų viso 100 proc. butų savininkų pritarimo.
Dabar Rimvydas su Stefanija sprendžia, nuo ko pradės tvarkyti savo namų reikalus. Kad pradės – neabejoja. Anot jų, tapę įkaitais ir tiek metų mokėję mokesčius už nieką, dabar jau nebeturi kitos išeities, kaip tik bandyti įveikti visus biurokratinius barjerus.