„Lietuvoje auga per 60 daržovių rūšių, apie 40 rūšių vaisių ir uogų, apie 14 rūšių grūdų, daugybė žolelių, riešutų. Visų vitaminų, mineralų, mikroelementų yra vaisiuose, daržovėse, grūduose, šviežio pieno produktuose, meduje, riešutuose, žiedadulkėse. Lietuvos klimatas ypatingai palankus vegetariškam mitybos būdui. Čia auga viskas ir gausiai“, – sako jau du dešimtmečius mėsos, žuvies ir kiaušinių nevalgantis ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis.
Gegužės mėnesį „Sveikatos šaltinyje“ rašėme, kad Ž.Užkuraitis svečiavosi Šilutėje ir skaitė paskaitą apie prieskonius – atskleidė jų gydomąsias savybes bei pagrindines paslaptis.
Šiandien su skaitytojais dalijamės pašnekesiu su sveikuoliu apie vegetarinę mitybą: kaip jis ją atrado, kuo ji naudinga žmogaus organizmui bei kaip išsivirti sriubą iš kviečių baltymų produkto – „seitano“.
– Jau beveik du dešimtmečius domitės sveiku gyvenimo būdu bei Ajurveda. Kas jus atvedė į šį kelią?
– Kiekvienas ieškome optimalaus sprendimo, kuomet susiduriame su kliūtimis. Taip ir mums, gausėjant šeimynai, norėjosi, kad vaikai augtų sveiki, norėjosi maitintis tokiu maistu, kuris nesukelia problemų.
Apie 1991 metus susidraugavome su vegetarų šeima. Jie mus įkvėpė pokyčiams savo paprastesniu, laisvu nuo miesto rutinos, savarankišku gyvenimo būdu: išvykdavo į kokį nors vienkiemį pas visai nepažįstamą senuką, jam padėdavo paruošti malkų, melžti ožką, virdavo dilgėlių sriubą, miegodavo ant šieno, uogaudavo ir svarbiausia – jie mėgavosi šviesia, taikia mityba.
Mums tai paliko didžiulį įspūdį ir palengva pribrendo seniai puoselėta mintis iškeisti betoninį inkilą (butą) į sodybą.
– Ar buvo sunku keisti ankstesnį gyvenimo būdą? Ko teko atsisakyti?
– Viskas vyko natūraliai ir sparčiai. Kadangi buvome visai „šviežiai“ vedę, tai bendras gyvenimas pasirodė labai įdomus. Kasdien su žmona aptardavome dienos planą – ką veiksime, kokius patiekalus gaminsime ir panašiai. Kartą beruošiant sumuštinį su „daktariška“ dešra, peilis užstrigo joje, o atvertus riekę pasimatė… žiurkės koja. To užteko, kad iš raciono pašalintume visas dešras.
Vėliau apsinuodijome silke – tai buvo ištisa savaitė visiško nedarbingumo… Kitas nuotykis buvo su gyvu karpiu: vaiko džiaugsmui įleidome žuvį į vonią kelioms dienoms. Paskui kilo dilema, kaip padaryti, kad kepamas nejudėtų. Sudėtingiausia buvo paaiškinti vaikui, kur dingo žuvytė, o ir pats procesas buvo labai prieštaringas. Žodžiu, tai buvo paskutinė žuvis mūsų gyvenime.
Laimė, turėjome Vydūno raštus, skaitėme Polį Bregą, Šatalovą ir kt. Jų dėka įgijome vis tvirtėjantį pagrindą pokyčiams.
– Kuo vegetarinė mityba ypatinga žmogaus organizmui?
– Visų pirma, vegetarinė mityba skaidrina būtį. Juk kaip gera būti draugiškam kitoms gyvybės rūšims. Mityba be smurto kelia sąmoningumą, didina ištvermę, skatina medžiagų apykaitą. Būti vegetaru vien dėl sveikatos kažin ar gera idėja. Įprastai toks vegetarizmas trunka trumpai. Tačiau kuomet harmonizuojamės su mus supančia aplinka ir savęs pažinimu, gaunasi ilgalaikis procesas.
Be gausybės daržovių, vaisių, uogų, riešutų, taip pat vartojame šviežio pieno produktus, medų – juos labai vertiname. Šių produktų vartojimas gerina smegenų ląstelių veiklą, skatina kitas organizmo funkcijas. Ir tai labiau susiję su moraliniu aspektu. Palaikome karvių, bičių augintojus, nes jų gaunami produktai mityboje leidžia suprasti gilesnius būties aspektus.
Medus padeda organizme gerai absorbuoti įvairias maistines ir sveikatinamąsias medžiagas, jis suteikia momentinės energijos rezervą.
Pieno produktas – lydytas sviestas „Ghi“ absorbuoja ir šalina cholesterolį, išrūgos – tobulas maistas raumenynui sportuojant, fermentuoti pieno produktai turi probiotinių kultūrų gausą. Tereikia kiekvienam nusistatyti kiekį ir laiką, kada tai vartoti.
Daugeliu atveju sudėtingiausias momentas keičiant mitybą į šviežią, gaivią ir mielą sielai, yra peržengti vyraujančią giminaičių, pažįstamų, medikų bendruomenių nuomonę ir visuomenės stereotipus.
– Ar Jūsų šeima jus palaiko? Ar tiesa, kad jauniausias sūnus nuo kūdikystės nėra ragavęs mėsos, šokolado?
– Taip, šeima yra vienas svarbiausių palaikymo šaltinių. Kuomet jauniausias sūnus gimė, mes su žmona jau buvome vegetarai, kiti du sūneliai – taip pat. Žmona jaunėlį iki 3 metukų maitino ir savo pienu.
Kuomet yra tokia begalinė šviežių, skanių patiekalų įvairovė, vaikai būna sveiki ir stiprūs. Jeigu vaikams paaiškini, kas yra maistas, kas – ne maistas, jie tai puikiai supranta. Šokoladas – mėgstamas mūsų vaikų saldumynas, jo yra pakankamai rūšių vegetariško, galima ir patiems pasigaminti.
Pasaulinė sveikatos organizacija seniai pripažinovegetarinę mitybą visaverte vaikams, nėščiosioms. Tai patvirtina ir mūsų šeimos patirtis.
– Kaip atradote seitaną? Kaip jis pagaminamas ir kuo naudingas?
– Pagrindiniame vedų šventraštyje teigiama, kad javai yra visų gyvų būtybių maistas. Tai reiškia, kad ir plėšrūnai jais gali būti maitinami. Paanalizavę supratome, kad kalbama apie baltymus, esančius javuose, konkrečiai – kviečiuose.
Be to, ūkininkas, iš kurio perkame maistinius kviečius, prasitarė, jog jo grūdai yra ekstra klasės – 31 proc. baltymingumo. O parduotuvėse parduodamuose miltuose tėra tik 11 proc. baltymų.
Kadangi visa gyvybė žemėje yra baltymingos struktūros, tai reiškia, kad kiekvienas ieško baltymų savo organizmo statybai.
Saulės dėka baltymus sintetina visi augalai. Žolėdžiai gyvūnai ir žmonės vegetarai stiprybę gauna iš augalų. Kadangi plėšrūnai nesutverti gauti baltymų tiesiai iš augalų, jie priversti juos gauti medžiodami žolėdžius. Bet jei plėšrūną maitinsime seitanu – baltymais iš javų, jis klestės ir bus puikios fizinės formos. To pavyzdys – mūsų šuo vegetaras.
– Ar Facebook grupė „Vegetarinis šašlykas“ yra jūsų sukurta? Ar žmonėms tai įdomu?
– Taip, tai besiplečianti virtuali bendruomenė, turinti praktinės patirties. Grupę sukūrėme 2013 m. vasarą kaip alternatyvų pasirinkimą griliui visų sezonų metu. Žmonės sukuria savo receptus su seitanu ir dalijasi. Grupės paskyroje galima rasti viską iš seitano: kaip pagaminti šašlykus, plovą, kepsnius, kotletus, faršą cepelinų įdarui, vyniotinius.
Jūs galite ieškoti receptų grupės fotoalbumuose arba suvedę raktinį žodį paieškos laukelyje. Gaminame, fotografuojame visų rūšių vegetarinius šašlykus ir kitokius patiekalus su kviečių baltymais ir dalijamės.
– Ką patartumėte žmonėms, norintiems tapti vegetarais, bet galbūt nedrįstantiems to padaryti? O ką galvojate apie tuos, kurie valgo mėsą, neketina jos atsisakyti ir sako, kad tai gerai?
– Patarimas – būti ryžtingiems savo pasirinkime, studijuoti klasikinius vegetarinius veikalus ir ateiti į mūsų organizuojamas paskaitas bei gaminimo kursus. Arba užsukti į FB grupę https://www.facebook.com/groups/vegetarumokyklele/
Joje – daugiau kaip 11 000 bendraminčių, tad patarimų bus.
Mityba – kiekvieno asmeninis reikalas, juk mums daro įtaką tradicijos, aplinkinių nuomonė, įvairūs psichologiniai faktoriai. Manau, kiekvienas kasdien bent po kelias minutes ar valandas yra vegetaras (kol vaisius ar daržoves valgo), tad laiko klausimas, kada tai taps pastovumu, susimąstys apie taikų maistą.
Seitano sriuba:
1 kg aukščiausiosios rūšies miltų, 4 bulvės, pusė kopūsto gūžės, 3 vidutinio dydžio morkos, sauja džiovintų pomidorų, 2 šaukšteliai druskos, 1 šaukštelis kario, trečdalis arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų, šaukštas ghi sviesto, truputis asafetidos (nebūtinai), 3-4 litrai vandens.
Pirma dalis
Iš kvietinių miltų gaminame seitaną. Maišome miltus su vandeniu tol, kol gausime tvirtai minkomą, nelimpančią prie rankų tešlą. Perminkome ir, įdėję į dubenį, minkydami plauname po drungno vandens srove. Plauname tešlą tol, kol vanduo dubenyje tampa skaidrus ir lieka apie 40 proc. pirminio kiekio korėta, tampri masė – tai ir yra seitanas.
Nuspaudžiame vandenį ir virtuvinėmis žirklėmis sukarpome gabalėliais.
Antra dalis
Susmulkiname kopūstą, nuskustas bulves supjaustome gabalėliais, morkas – plonomis riekelėmis.
Užviriname vandenį, sudedame smulkintas daržoves, džiovintus pomidorus ir seitaną. Verdame 10-15 min. Virimo pabaigoje suberiame prieskonius, druską. Įdedame ghi sviesto.
Skanaus!
Rašyti atsakymą